Toa Heftiba/Unsplash.com nuotr.

Praleidžiu daug laiko su jaunais žmonėmis – mokiniais, bebaigiančiais mokyklą, universiteto studentais ir absolventais, pradedančiais profesinę karjerą. Pradėdami savo kelią į ateitį, jie dažnai klausia mano patarimo. Čia pateikiu kelias idėjas, kurias verta apmąstyti pradedant naujus kalendorinius metus.

Pirma idėja yra svajoti. Iš pažiūros mažiausiai praktiškas užsiėmimas virsta pačiu praktiškiausiu ir dažniausiai neįgyvendintu. Pažįstu žmonių, kurie praleidžia mėnesius planuodami atostogas, tačiau mažai laiko skiria planuoti gyvenimą. Įsivaizduokite, kad pradedate kelionę nenusprendę, kur keliausite. Kad ir kaip greitai keliautumėte, niekada nepasieksite savo tikslo, nes niekada nenusprendėte, kur norite atsidurti. Iš tikro, kuo greičiau keliausite, tuo labiau pasiklysite.

Svajoti reiškia aplankyti gausybę žmogiškųjų galimybių žemių ir kraštovaizdžių, kol galiausiai atrandame tą, kuriame jaučiamės kaip namuose. Didieji religiniai lyderiai visi buvo svajotojai.

Mano paties tradicijoje buvo Mozė, kuris svajojo apie pienu ir medumi tekančią žemę, ir Izaijas, kuris svajojo apie pasaulį taikoje. Viena didingiausių XX amžiaus kalbų buvo pasakyta Martino Lutherio Kingo, kuris tarė: „Aš turiu svajonę.“ Jei turėčiau sudaryti programą, kaip tapti laimingam, svajojimas čia būtų privalomas kursas.

Antroji idėja yra sekti savo aistra. Niekas – nei turtas, nei sėkmė, nei apdovanojimai ar šlovė – nepateisins to laiko, kurį praleisite darydami dalykus, kuriais nesimėgaujate. Sutikau per daug žmonių, kurie pradėjo karjeras tam, kad savo partneriams ir vaikams duotų visko, ko jie nori, tačiau galiausiai viską užbaigė prarasdami savo partnerį ir nutoldami nuo savo vaikų, nes jiems paprasčiausiai neturėjo laiko. Žmonės, kurie seka savo aistra, gyvena palaimintą gyvenimą. Būdami laimingi dėl to, ką daro, jie skleidžia laimę į kitų gyvenimus, prie kurių prisiliečia. Tai yra gyvenimas, kurį verta gyventi.

Trečią idėją aš perėmiau iš psichoterapijos specialisto Viktoro Franklio, kuris išgyveno Aušvicą ir kurio knyga „Žmogus ieško prasmės“ yra viena iš labiausiai skaitomų mūsų laikų knyga.

Franklis mėgdavo kartoti: „Neklausk, ko tu nori iš gyvenimo. Klausk, ko gyvenimas nori iš tavęs.“ Didūs gyvenimai yra tie, kuriuose žmonės išgirdo kvietimą, suvokė savo pašaukimą. Būtent tai monoteizmo protėvį Abraomą paskatino leistis į kelionę, galiausiai pakeitusią pasaulį. Mozė galėjo mėgautis lengvu gyvenimu būdamas Egipto princu, tačiau jis išgirdo savo žmonių raudas kankinantis Egipto vergijoje ir Dievo raginimą išvesti žmones į laisvę.

Gerai žinoma istorija pasakoja apie tris žmones, kurie savo gyvenimą praleido tašydami akmenis. Paklausus, ką jie daro, vienas atsakė: „Skaldau akmenis.“ Kitas tarė: „Uždirbu pragyvenimui.“ Trečiasis atsakė: „Statau katedrą.“ Nė nereikia klausti, kuris iš jų jautė didžiausią pasitenkinimą darbu. Steve’as Jobsas savo gyvenimą praleido stengdamasis paversti technologijas naudingesnes vartotojams. „Google“ kūrėjai siekė, kad informacijos pasaulis taptų prieinamas visiems. Visa apimantis klausimas „Kodėl?“ buvo svarbesnis nei „Kaip?“ Mes turime būti ten, kur susitinka tai, ką mes norime daryti, ir tai, kas prašyte prašosi būti padaryta.

Ketvirtoji idėja yra palikti savo gyvenime vietos svarbiems dalykams: šeimai ir draugams, meilei ir dosnumui, pramogai ir džiaugsmui. Be viso to jūs sudegsite savo karjeros viduryje ir stebėsitės, kur pakrypo jūsų gyvenimas. Judaizme mes turime šabą – kiekvieną savaitę ramybei skiriamą dieną, kurioje mes paliekame erdvės visiems dalykams, kurie yra svarbūs, tačiau ne neatidėliotini. Ne kiekviena kultūra turi šabą, tačiau gyvenimas be laiko, skirto atsinaujinti, kaip ir gyvenimas be sporto ar muzikos, ar humoro jausmo yra mažiau vertingas.

Penktoji idėja yra dirbti sunkiai, kaip kad darbuojasi sportininkas, koncertui besirengiantis pianistas ar aukščiausio lygio mokslininkas. Amerikos psichologas Mihaly Czikszentmihalyi vadina tai „tėkmės“ principu, kai tu darbuojiesi taip sunkiai, kad paprasčiausiai prarandi laiko pojūtį. Nė vienas daug pasiekęs žmogus, net ir tie, kurie sudarė įspūdį, jog viskas jiems klojosi lengvai, neišsivertė be sunkaus darbo. Žydų žodis, reiškiantis tarnavimą Dievui – avodah, taip pat reiškia ir sunkų darbą.

Yra ir daug kitų idėjų, tačiau šios yra pačios svarbiausios. Pabandykite jas ir būsite nustebinti džiaugsmo.

Parengė Donatas Puslys