Arkivysk. Paul Gallagher. O. Posaškovos/ LR Seimo archyvo nuotrauka

Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretoriaus arkivyskupo Polo Richardo Galagerio kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime.

Gerbiama Respublikos Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, garbūs valdžios atstovai, Seimo nariai, diplomatinio korpuso atstovai, ponios ir ponai!

Man didžiulė garbė būti čia su jumis ir iškilmingai minėti įvykius, kurie įvyko prieš 27 metus prie Lietuvos parlamento ir kitose Vilniaus vietose. Nuoširdžiai dėkoju parlamento Pirmininkui ir Pirmininko pavaduotojui už pakvietimą kreiptis į jus šį rytą. Man didžiulė garbė ir malonumas perduoti ir Jo Šventenybės popiežiaus Pranciškaus šiltus linkėjimus, kuris dar kartą nori patikinti apie savo dvasinį glaudumą su lietuvių tauta ir jai siunčiamas maldas.

Šios dienos minėjimas į atmintį grąžina tuos įvykius, po kurių jūsų šalis atgavo nepriklausomybę. Mes ypač prisimename tuos 14 piliečių, kurie neteko savo gyvybių. Daug žmonių buvo sužeisti prie Vilniaus televizijos bokšto tuo metu, kai 1991 m. sausio 13 d. sovietų jėgos užpuolė jus. Kaip dauguma iš jūsų prisimenate, tuo metu Šventasis Sostas su dideliu susirūpinimu sekė situaciją Baltijos valstybėse. Tiesą sakant, likus vos dviem dienoms iki tų tragiškų įvykių, kuriuos šiandien minime, Jonas Paulius II nusiuntė telegramą kardinolui Vincentui Sladkevičiui, kurioje išreiškė savo solidarumą su lietuvių tauta ir išsakė viltį, kad teisingų sprendimų bus galima pasiekti dialogo būdu. Po to, kai Vilniuje žuvo žmonės, popiežius savo sekmadienio kalboje viešai išreiškė susirūpinimą ir patikino Lietuvos žmones, kad jis kentėjo ir meldėsi kartu su lietuvių tauta. Per ateinančius mėnesius įvairios šalys pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Šventasis Sostas laikėsi laiko patikrintos politikos, kurios laikosi ir šiandien, nes niekada nepripažino jūsų šalies aneksijos ir per visus Lietuvos okupacijos metus Lietuvos diplomatinė tarnyba išlaikė savo legatą prie Šventojo Sosto.

Todėl 1991 m. rugpjūčio 29 d. tuometinis valstybės sekretorius kardinolas Andželas Sodanas parašė laišką Lietuvos Ministrui Pirmininkui Gediminui Vagnoriui. Jis rašė, kad Šventasis Sostas džiaugiasi, kad jau daug valstybių pripažino Lietuvos suverenumą ir tokiu būdu buvo užbaigta ilgai trukusi jūsų šalies aneksija. Savo laiške kardinolas A. Sodanas taip pat pasakė, kad Šventajam Sostui malonu žinoti, kad šiuo metu yra naujos galimybės atkurti normalius santykius su Lietuva ir keistis diplomatiniais atstovais.

Žinote, mane visuomet labai jaudindavo tas faktas, kad kai jūsų atstovai būdavo priimami Vatikane, jie visuomet dėkodavo už tai, kad Šventasis Sostas niekada nepripažino Lietuvos aneksijos. Jie taip pat minėdavo, koks svarbus buvo Vatikano radijas, kuris teikė paslaugas per lietuvių kalba transliuojamas laidas būtent tuo metu, kai Bažnyčios atstovai Lietuvoje dirbti nelabai galėjo. Nuo pat to laiko, kai 1991 metais atkūrėme savo diplomatinius santykius, santykiai tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos visuomet buvo draugiški. Vyko reguliarūs oficialūs vizitai, taip pat prisimenate ir nepamirštamą apaštališkojo Jono Pauliaus II kelionę į Lietuvą 1993 metais. Mūsų santykiai stiprėjo ir dėl Lietuvos ambasados prie Šventojo Sosto ir apaštališkojo nuncijato Vilniuje dedamų pastangų ir atsidavimo. Todėl norėčiau pasinaudoti galimybe ir išreikšti padėką visiems tiems, kurie prisidėjo šiame svarbiame darbe.

Šios dienos minėjimas skirtas švęsti laisvę. Prisimename laisvės gynėjus, kurių didelė dalis paaukojo patį didžiausią dalyką savo gyvenime, kad būtų išsaugota ši brangi dovana. Jie paskatino mus žvelgti ne vien tiktai į praeitį, bet ir į ateitį. Jie mums primena, kad mes privalome dirbti daug ir sunkiai, kad išsaugotume laisvę, ir užtikrintume, kad žmonės tinkamai naudotųsi savo laisve, kad galėtų gyventi oriai, siektų tiesos ir laikytųsi įstatymų. Tikroji laisvė nereiškia leidimo daryti tai, ko mes norime. Tikroji laisvė suteikia mums galimybę siekti gėrio ir gėrio ne vien tik pavieniams žmonėms, bet ir visai visuomenei. Šiandien, kai prisimename tuos, kurie kentėjo ir mirė laisvės vardan, dar kartą įsipareigokime saugoti šią dovaną ir užtikrinti, kad visi pažadai ir galimybės yra ištesimi. Dėkoju.