Jėzus vėl ėmė mokyti paežerėje. Prie jo susirinko didžiausia minia, kad jis net įlipo į valtį ežere ir sėdėjo ant vandens, o visa minia liko sausumoje palei ežerą. Jis mokė juos daugelio dalykų palyginimais. Mokydamas kalbėjo: „Paklausykite! Antai sėjėjas išsirengė sėti. Jam besėjant, dalis grūdų nukrito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė. Kiti grūdai nukrito į uolėtą dirvą, kur buvo mažai žemių, ir greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Bet, saulei užtekėjus, daigai nuvyto ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo. Kiti krito tarp erškėčių; erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos, ir jie nedavė derliaus. Dar kiti nukrito į gerą žemę, sudygo, užaugo ir davė derlių: vieni trisdešimteriopą grūdą, kiti šešiasdešimteriopą, treti šimteriopą“. Jis dar pridūrė: „Kas turi ausis klausyti – teklauso!“ 
    Kai Jėzus pasiliko vienas, jo palydovai kartu su Dvylika ėmė klausinėti apie palyginimus. Jis atsakė: „Jums atiduota Dievo karalystės paslaptis, o pašaliniams viskas sakoma palyginimais, kad jie regėti regėtų, bet nematytų, girdėti girdėtų, bet nesuprastų, kad neatsiverstų ir nebūtų jiems atleista“. 
    Ir jis paklausė: „Nejau nesuprantate šito palyginimo?! Tai kaipgi suprasite visus kitus palyginimus? Sėjėjas – tai sėjantis žodį. Palei kelią sėjamas žodis – tai žmonės, kuriems vos išgirdus žodį, ateina šėtonas ir išplėšia juose pasėtąjį žodį. Panašiai ir su tais, kurie pasėti uolynėje. Išgirdę žodį, jie tuojau su džiaugsmu jį priima. Bet jie neturi savyje šaknų ir yra nepastovūs. Ištikus kokiai negandai ar persekiojimui dėl žodžio, jie greit atkrinta. Yra dar kiti – sėjami tarp erškėčių. Jie išgirsta žodį, bet pasaulio rūpesčiai, turto apgaulė ir įvairios sukilusios aistros nusmelkia žodį, ir jis tampa nevaisingas. Geroje žemėje pasėta sėkla – tai tie, kurie išgirsta žodį, priima jį ir duoda vaisių: trisdešimteriopą, šešiasdešimteriopą ir šimteriopą“.  

2 Sam 7, 4–17: Aš tavo palikuonį paskirsiu tavo įpėdiniu ir sutvirtinsiu jo viešpatavimą

Ps 89, 4–5. 27–28. 29–30. P.: Aš būsiu per amžius jam maloningas.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Robertas Urbonavičius

Šiandien minimas šventasis Pranciškus Salezas. Savo gyvenimu jis puikiai iliustruoja Jėzaus palyginimą apie Sėjėją. Dievo malonės dėka jis davė šimteriopą derlių. Šio šaunaus vyskupo įtaigių pamokslų dėka, kurie buvo spausdinami ir platinami (ne veltui Salezas laikomas žurnalistų globėju), daugybė vėl atrado katalikybės tiesos grožį.

Šis vaizdingas ir gerai žinomas Jėzaus palyginimas skirtas ne vien tam, kad atliktume testą – kuri dirva aš esu? Bet pirmiausia pabrėžia Dievo dosnumą ir pasitikėjimą žmogumi. Jis beria savo malones neskaičiuodamas ir visiems. Tačiau tik tų, kurių širdis yra paruošta, šias malones priima teisingai ir duoda daug vaisių.

Taip, Dievas gali padaryti viską už mus. Bet Jis to nenori. Tėvas visada duoda laisvę ir nori, kad vaikas atliktų darbo dalį pats. Tam, kad imtų jį vertinti, kad gauti vaisiai taptų iš tiesų saldūs.

Dievas savo darbą visada atlieka ir visada teisingai. Pasiimkime kauptukus ir eikime ravėti savo širdies daržų, kad Jo malonė mumyse neliktų bergždžia.

Bernardinai.lt 

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai