Eastbook nuotrauka

Siekdama pakenkti dvišaliams Lietuvos ir Lenkijos santykiams, Maskva gana sumaniai išnaudoja Lietuvos lenkų tautinės mažumos problemas – tokią išvadą buvo galima daryti po Varšuvos universitete vykusios diskusijos „Lenkijos užsienio politika ir Lietuvos lenkai“, kurią organizavo Lenkų diskusijų klubas kartu su interneto portalu Eastbook.

Diskusijoje, kurią moderavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas Mariusz Antonowiczius, dalyvavo istorikas, politologas, Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministro patarėjas prof. Przemysławas Żurawski vel Grajewski ir Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andrzejus Pukszto.

Savo įžanginėje kalboje Lenkijos istorikas ir politologas pabrėžė, kad Lietuvos valstybei tam tikras antagonizmas, kurį stiprina įsipareigojimų nevykdymas, bus jaučiamas tol, kol nebus atsižvelgta į lenkų tautinės mažumos lūkesčius. Negebėjimas ar nenoras protingai išspręsti probleminius klausimus stumia šią socialinę grupę link Rusijos, kuri noriai imsis potencialaus gynėjo vaidmens.

P. Żurawski vel Grajewski atkreipė dėmesį, kad dažniausiai žmonės savo problemas vertina subjektyviai, todėl tiek Lietuvos, tiek Lenkijos užduotis – ne vien spręsti susidariusias problemas, bet ir sudaryti pozityvią jų sprendimo atmosferą.

„Panašu, kad iki 2004 metų, kai dvišalio bendradarbiavimo darbotvarkę buvo užvaldęs euroatlantinės integracijos siekis, lenkų tautinės mažumos klausimas buvo nugulęs į stalčių“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto docentas ir pridūrė, kad sprendžiant tautinių mažumų klausimus būtina vadovautis europiniais standartais, net jei jie ne visada yra kodifikuoti ir akivaizdūs. Tai yra, jo manymu, savotiškas civilizacinės dinamikos imperatyvas.

Eastbook nuotrauka

Maskvos šešėlis

Pabrėždamas istorinį aspektą, prof. P. Żurawski vel Grajewski sakė, kad šiuolaikiniai dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai prasidėjo nesėkmingai ir visą laiką vystėsi Maskvos šešėlyje.

„Manau, kad dvišalių santykių startas 1990–1991 metais – jau kaip dviejų nepriklausomų valstybių, o ne sovietų pavergtų tautų – nebuvo itin vykęs. Visų pirma dėl istorinių priežasčių. Įtakos tam turėjo, viena vertus, šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė, kita vertus – Antrojo pasaulinio karo palikimas“, – teigė profesorius.

Prie nesėkmingos pradžios prisidėjo ir 1990-ųjų specifika, kai merdinti imperija mėgino visais būdais skaldyti nuo Maskvos atsiskyrusių šalių teritorinį vientisumą, labai dažnai pasitelkdama tų šalių tautines mažumas.

Kalbėdamas apie veiksnius, stipriai paveikusius tuometinių santykių raidą, P. Żurawski vel Grajewski išskyrė stiprius Lenkijos visuomenės sentimentus Lietuvai ir lietuviams bei žymios demografinio potencialo disproporcijos suvokimą Lenkijoje. Dėl to įsivyravo įsitikinimas, kad nereikia iš karto tikėtis puikių užsienio, tautinių mažumų politikos rezultatų.

Eastbook nuotrauka

Keturi subjektai

P. Żurawski vel Grajewski išskyrė keturis Lietuvos ir Lenkijos santykių dalyvius: Lietuvos ir Lenkijos valstybes, Lietuvos lenkų tautinę mažumą, turinčią savarankiškus, nepriklausomus nuo Varšuvos politinius vadovus, bei Rusija, de facto antagonistinę visiems kitiems šių santykių dalyviams.

„Reikia pripažinti, kad Rusijos grįžimas prie imperialistinės politikos kaimynių atžvilgiu Lenkijos valdančiųjų taip ir liko nepastebėtas, kitaip nei Lietuvos. Tačiau ir ten dėl Vakarų vykdomos nuolaidžiavimo politikos nebuvo imtasi konkrečių žingsnių“, – teigė profesorius.

„Iš esmės klaidinga Lietuvos politika iš vienos pusės, iš kitos – Lenkijos aplaidumas ir nepakankamas dėmesys, tarp kitko, Lietuvos lenkų žiniasklaidai, lėmė, kad Vilniaus kraštas atsidūrė Rusijos informacijos lauke“, – pridūrė P. Żurawski vel Grajewski.
Anot jo, buvo naivu ir nepagrįsta manyti, kad Lietuvos lenkus galima sulietuvinti atkertant juos nuo Lenkijos žiniasklaidos. Kalbant apie regioninį saugumą, tai yra bendra problema ir bendras strateginis tikslas. Ypač po 2008 metų, kai Rusija karinėmis priemonėmis pažeidė kitos valstybės teritorinį vientisumą.

Lenkijos užsienio reikalų ministro patarėjas pabrėžė, kad karinis bendradarbiavimas turi prioritetinę reikšmę, kadangi užkerta kelią Maskvos provokacijoms.

„Tam, kad dvišaliai santykiai normalizuotųsi, būtini tam tikri teisinės sistemos pakeitimai. Tai liečia ne tik asmenvardžių rašybą ar lenkų kalbos vartojimą viešajame gyvenime, bet ir rinkimų slenksčio panaikinimą tautinių mažumų partijoms, nes tai padarytų kritikuojamą sąjungą su proputiniška rusų mažuma nebereikalingą“, – sakė P. Żurawski vel Grajewski ir pridūrė, kad būtina keisti lietuvių nusistatymą prieš lenkus, nes antilenkiškumas, užkoduotas XIX ir XX amžių sandūroje, kai formavosi moderni lietuvių tauta, yra vis dar gajus. Neatlikus šių darbų pralaimės ir Lietuva, ir Lenkija.

Eastbook nuotrauka

Agresija paskatino atvirumą

Politologas A. Pukszto sutiko, kad karinė sąjunga su Lenkija yra būtina. „Jei kalbame apie saugumą bundančio rusiško imperializmo kontekste, ypač po įvykių Ukrainoje, didelių prieštaravimų tarp Lietuvos ir Lenkijos nematau. Saugumo srityje Lietuvai yra būtina Lenkija“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos valdžia daug metų neturėjo idėjos, kaip išspręsti lenkų keliamus klausimus ir normalizuoti padėtį šalies viduje. Visa tai turėjo įtakos tarptautinei politikai, ypač dvišaliams Lietuvos ir Lenkijos santykiams.

„Po 2004-ųjų metų, kai tapome Europos Sąjungos ir NATO nariai, užsienio politikos srityje atsirado didelis idėjų badas. Tam tikra prasme Rusijos agresija Ukrainoje paskatino naujų idėjų, bendradarbiavimo formų ir koncepcijų paieškas“, – pažymėjo A. Pukszto.

Politologas diskusijos dalyviams priminė generolo Charles de Gaulle žodžius, kad „politika yra per rimtas reikalas, kad paliktume ją politikams“. Todėl, anot jo, norėdami pagerinti dvišalius santykius, turėtume stengtis, kad lenkiškumas Lietuvoje būtų patrauklus. Tai iš esmės pakeistų Lenkijos ir Lietuvos lenkų įvaizdį. Ir tai yra užduotis ne vien politikams, bet ir ekonomistams, švietimo ir kultūros atstovams.

PKD informacija