Jau ne vieną šimtmetį apie Barborą Radvilaitę yra rašomos istorinės knygos, kuriamos eilės, dramos ir statomi spektakliai. Turbūt nerastumėme kitos Lietuvos istorinės asmenybės, kuriai skirta tiek dėmesio. Naujoje leidyklos „Alma littera“ išleistoje knygoje „Raganos širdis“ Renata Šerelytė pasakoja šios neeilinės moters gyvenimo istoriją, atskleidžia sudėtingą jos asmenybės žavesį ir trumpai patirtą karūnacijos triumfą. 

Naujosios savo knygos „Raganos širdis“ R. Šerelytė nėra linkusi vadinti istoriniu romanu, nors istorinių faktų ir veikėjų joje pateikta nemažai. Knygoje skaitytojai sutiks Barborą Radvilaitę, Žygimantą Augustą, Boną Sforcą, Juodąjį ir Rudąjį Radvilas, ne tokias gerai pažįstamas istorines asmenybes bei išgalvotus personažus. 

„Vienas ryškiausių fiktyvių personažų – Barboros Radvilaitės patikėtinė Magdalena. Būtent jai yra taikomas raganos epitetas ir apie jos tamsią širdį yra kalbama romane. Man labai reikėjo tokio gaivališko veikėjo, kuris veržtųsi iš istorinio veikėjo rėmų ir kuriam būtų viskas galima“, – pasakoja R. Šerelytė.

Autorė atskleidžia, kad pagrindinis knygos „Raganos širdis“ veiksmas vyksta Vilniuje ir Krokuvoje, tačiau siužeto vingiai aprėpia ir kitus istorinius LDK miestus. Pagrindinė siužeto gija sukasi apie iš bajorų luomo kilusią, bet sunkomis sąlygomis augusią ir šaltakraujiška žudike tapusią Magdaleną, kurią karalienė Bona siunčia į Vilnių šnipinėjimo tikslais. 

Autorė tvirtina nepamiršusi ir tų veikėjų, kurie puikiai atspindi to laikotarpio gyvenimą, todėl knygoje skaitytojai sutiks nemažai personažų iš žemesnių socialinių sluoksnių: plėšikų, vagių, elgetų, žiniuonių ir kitų.

Knyga „Raganos širdis“, anot R. Šerelytės, atsirado iš kino filmo scenarijaus. Autorė teigia neplanavusi rašyti šios knygos, tačiau žmonės, kartu su ja dirbę prie šio scenarijaus, pasiūlė jo pagrindu parašyti romaną. Autorė prisipažįsta iš pradžių nenorėjusi savo kūrinyje vaizduoti žinomiausios visų laikų Lietuvos moters, nes ją gąsdino nusaldintas ir romantizuotas Barboros Radvilaitės įvaizdis.

„Nenorėjau vaizduoti Barboros Radvilaitės kaip ankstyvojo feminizmo pranašės, todėl bandžiau įsigyventi į jos charakterį tiek, kiek tai įmanoma. Jaučiau, kad kažkas svarbaus dar liko nepasakyta, nes Barbora tebėra paslaptinga, nesuprasta ir neįmenama siela. Tokios istorinės asmenybės yra kur kas įdomesnės už šiuolaikines žvaigždes ir netgi už pačius istorinių romanų autorius“, – sako R. Šerelytė.

R. Šerelytės knyga „Raganos širdis“ bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje vasario 24 d., šeštadienį, 14 val. Rašytojų kampe. Renginį moderuos Beata Nicholson, dalyvaus Rimantas Bagdzevičius ir Raimundas Banionis.

Renata Šerelytė – prozininkė, poetė, dramaturgė, rašytoja, kritikė.Rašytoja yra baigusi lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete. 1986 metais žurnale „Moksleivis“ buvo išspausdinti pirmieji jos eilėraščiai, o 1995 metais buvo išleistas pirmasis rašytojos novelių rinkinys „Žuvies darinėjimas“. Nuo to laiko autorės knygos periodiškai pasirodo šalies knygynų lentynose. R. Šerelytės kūriniai yra versti į anglų, prancūzų, švedų, rusų, gruzinų, lenkų ir kitas kalbas.