Vaidos Tamoševičiūtės performansas „Po širdim“. Dalios Mikonytės nuotr.

Sausio pabaigoje menų inkubatoriuje „Galerija 555“ buvo atidaryta grupinė kilnojamoji paroda „Išmatuok savo skausmą promilėmis“. Ši ekspozicija – socialinės akcijos #neVASSkink dalis. Projektas kviečia susimąstyti apie alkoholio žalą būsimam mažyliui.

Sveikatos žurnalistės Skaidrės Vainikauskaitės-Tomaševičienės moderuotoje spaudos konferencijoje socialinės akcijos #neVASSkink vadovė Loreta Majauskienė pristatė projekto tikslą, koncepciją ir programą. Akcijos pavadinimas #neVASSkink koduoja ligos trumpinį ir sudaro prasmingą paralelę.

VASS – tai vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimai. Jie gali pasireikšti vaikui, kurio mama nėštumo metu vartojo alkoholį. VAS-KI-ČI – tai rankų žaidimo skiemenys. „Vaskinti“ ir tiesiogiai, ir metaforiškai reiškia atsiduoti atsitiktinumui, rizikuoti, vengti priimti ryžtingą sprendimą. Projekto organizatoriai ragina būsimus tėvus nežaisti iš vaiko sveikatos.

Iš kairės į dešinę: menininkas, socialinės akcijos meninės dalies kuratorius Vytautas Tomaševičius, Lietuvos šeimos centro vadovė Dalia Lukėnienė, medicinos genetikas prof. Algirdas Utkus, socialinės akcijos #neVASSkink vadovė Loreta Majauskienė. Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotr.

Nulis alkoholio = nulis rizikos

Žinutė „Nulis alkoholio – nulis rizikos“ pirmiausia yra skirta jaunoms, pagausėjimo laukiančioms šeimoms. Todėl akcijai įgyvendinti pasirinkti atitinkami sklaidos kanalai. Visą rūpimą informaciją galima sužinoti feisbuko paskyrose „Lietuvos šeimos centras“, „Išmanioji sveikatos akademija“, „Saugok save“. Tačiau svarbiausia tai, kad šiame projekte atsisakyta didaktinio tono ir prabilta vaizdais. Poetiškas būsimo naujagimio laiškas sugniaužia širdį. Vizualine medžiaga gausiai praturtintas katalogas padeda suprasti, kad nėščiajai saugaus alkoholio kiekio nėra.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas ir žmogaus genetikos specialistas prof. Algimantas Utkus aiškiai ir lakoniškai pristatė medicininę, faktais grįstą problemos pusę. Anot jo, sunkiausia vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų forma – vaisiaus alkoholinis sindromas. Ši liga vaikui nustatoma pagal tris požymių grupes:

  • Sindromu sergančiam vaikui atsilieka augimas, tai prasideda dar prieš gimimą. Kūdikis į pasaulį atkeliauja mažesnio svorio.

  • Būtinai pažeidžiama centrinė nervų sistema. Sunkesniais atvejais tai gali būti net struktūriniai defektai – neišsivysčiusi didžioji smegenų jungtis. Lengvesnė pažeidimo forma – neuroraidos sutrikimai, matomi vaiko elgesyje, emocijose. Jie gali įgyti intelektinės negalios išraišką.

  • Sindromas pažymi net pačius vaikų veidus. Jiems būdingi smulkūs veido bruožai: trumpesni akių plyšiai, vidinėse akių kampuose – papildomos odos raukšlės, įdubusi nosies nugarėlė, suplokštėjęs filtras – atkarpa tarp nosies pabaigos ir viršutinės lūpos, o pati viršutinė lūpa – plona ir siaura.

Andrius Erminas „Mutacijos“ (medis, betonas, plastikas, metalas, akrilas). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotr.

Socialinė integracija

Šiuos padarinius dažnai lydi ir vidaus organų defektai. Sindromo grėsmė ypač padidėja, jei besilaukiančioji alkoholį vartoja 3-ią–10-ą savaitę nuo pastojimo. Tuo metu intensyviausiai vystosi pagrindiniai žmogaus organai: širdis, akys, ausys, dantys, išoriniai lyties organai ir kt. Jei būsima motina vartoja alkoholį mažesnėmis dozėmis ar kitu nėštumo periodu, mažylis galbūt išvengs vidaus organų defektų, promilių žala neatsispindės jo veido bruožuose. Tačiau atžalai gali būti pažeista centrinė nervų sistema, o pažeidimas gali reikštis neakivaizdžiomis formomis.

Pilnametystės sulaukęs jaunuolis gali būti iškalbingas, geras, tačiau daugeliu atžvilgių jo socialinės integracijos galimybės bus ribotos. Toks žmogus nesugeba susitelkti. Jis nesupranta sudėtingesnio sakinio prasmės, neaptinka priežasties ir padarinio ryšio. Jis sunkiai susitvarko su laiko, pinigų planavimu, problemų sprendimu. Tokių vaikų negalima ignoruoti, izoliuoti. Lavinimas ir mokymas, be abejo, praplės vaiko gebėjimų ribas ir suteiks visavertiškumo šansą.

Taigi ši akcija, turinti konkrečią tikslinę auditoriją, kartu parodo ir tai, kad nėra žmogaus, kuriam ši tema būtų neaktuali, kurio ji neliestų vienokiu ar kitokiu, tiesioginiu ar aplinkkelio būdu.

Irutė Jaruševičiūtė „Įrėžiau tavo vardą savajam delne“ (cianotipija). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotr.
Irutė Jaruševičiūtė „Įrėžiau tavo vardą savajam delne“ (cianotipija). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotr.

Nesustabdomas ciklas

XXI amžiuje taisyklė pastojus negerti alkoholio visoms moterims žinoma. Tačiau priežastys ir padariniai dažnai sklando nuogirdų lygmeniu. Todėl ši akcija tokia vertinga ir svarbi, naudinga ir reikalinga. Negana to, nors taisyklė paprasta ir aiški, jos neretai atsakingai nesilaikoma. Nereikia būti asocialia motina, nereikia būti priklausomai nuo alkoholio.

Pakanka galvoti, kad šventės, draugų susibūrimai ir pan. yra išimtys, išeiginė, atostogos nuo kūdikio laukimo atsakomybės. Ir žala gali būti padaroma negrįžtamai. Prof. A. Utkus paaiškino, kodėl ir viena taurė vyno gali būti kenksminga. Alkoholio molekulės lengvai įveikia placentos sieną, tad kiek išgeria motina, tiek išgeria ir vaikas. Embrionas plaukioja vandenyse, jais maitinasi ir juos šalina. Todėl čia patekęs alkoholis įsisuka į ciklą ir ilgai cirkuliuoja ratu.

Aistė Gabrielė Černiūtė „Nebaigtas veidas, arba Raudonoji Madona“ (drobė, aliejus, viela, faktūrinė masė). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotr.

Įsišaknijusi problema

Lietuvos kūdikių namuose nuo alkoholinio spektro sutrikimų kenčia net 40 vaikų iš 100. Švedijoje tik 10 proc. moterų prisipažino vartojusios alkoholį nėštumo laikotarpiu, tačiau tyrimai parodė, kad jo nevengė net 70 proc. besilaukiančiųjų. Šiais metais Lietuvoje pradėtas analogiškas tyrimas, kurio metu anonimiškai bus ištirtas maždaug trečdalio per metus gimsiančių kūdikių kraujas. Pirmieji rezultatai, pasak A. Utkaus – gąsdinantys. Pirmaisiais duomenimis, alkoholio nevengė iki 60 proc. nėštukių.

Taigi ši akcija liečia ne tik tam tikras socialines grupes, bet ir visas moteris. Ir ne tik visas moteris, bet visas šeimas. Nes artimieji, ypač būsimas tėvas, irgi turėtų solidarizuotis, palaikyti būsimą motiną ir rūpintis jos bei embriono gerove. Įsisąmoninus neblaivios motinystės mastus tampa akivaizdu, kad alkoholio vartojimo bėdos šaknys visuomenėje yra išsikerojusios plačiai ir suleistos giliai. Todėl ši problema aktuali kiekvienam sociumo nariui.

Linas Liandzbergis „Švelnus, šeimyninis, atominis“ (akrilas ant drobės). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotr.

Pirmoji buveinė

Diskusija apie susilaikymą nuo alkoholio nėštumo metu kviečia permąstyti, ar promilės yra būtinas šventės, pažinties, pabendravimo ir t. t. komponentas. Į problemą žvelgti jautriai ir atidžiai ragino ir spaudos konferencijos metu atliktas kaunietės menininkės Vaidos Tamoševičiūtės performansas „Po širdim“. Performansų autorė tęsia dar studijų metais pradėtas nagrinėti savižalos, žmogaus psichologinių išgyvenimų, traumų temas. V. Tamoševičiūtė pati neseniai tapo motina, tad jos atliktas meninis veiksmas kartu ir asmeniškas, ir universalus.

Menininkė išsiraižo mažytę širdį. Pasirodo kraujas. Motinos kraujas, motinos širdis – tai būsimo kūdikio namai, pirmoji jo buveinė. Pripučiamas gaublys apipaišomas juodomis širdelėmis. Motina kūdikiui yra visas pasaulis, ir motinai vaikas tampa visu pasauliu. Net ir mylinti, vaikelio labai laukianti nėščioji gali pakenkti savo būsimam vaikui, jei nevengia taurelės. Juodos širdys tankėja, tampa vientisa juoda dėme, bylojančia ir įspėjančia apie naujos gyvybės atėjimo džiaugsmą temdomą ligą. Gaublio užtušavimas taip pat rodo problemos paplitimą tarptautiniu mastu.

Į degtinės balą įmestas gaublys plaunasi. Dažas maišosi su skaidriu skysčiu ir primena motinos apgailestavimo ašaras. V. Tamoševičiūtės performansas vaizdingas, kupinas talpių simbolių, bet ne iliustratyvus; naudojantis archetipinius ženklus, bet vengiantis pernelyg tiesmuko literatūriškumo. Taip pat šis veiksmas kiek šokiruoja, yra efektingas, bet tuo jokiu būdu nepiktnaudžiaujama. Vadovaujamasi nuojauta, siekiama nuoširdaus, išjausto gesto, mąstoma apie savo, kaip motinos, tapatybę.

Vilmantas Marcinkevičius „Prakeikta meilės deivė“ (aliejus ant drobės). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotr.

Interesų sankirta

Pasak parodos kuratoriaus menininko Vytauto Tomaševičiaus, meno kalba leidžia subtiliau ir giliau diskutuoti opiomis temomis. Šiuolaikinis menas nepateikia vienareikšmių atsakymų, tačiau iškelia problemas, o kartais ir siūlo galimus jų sprendimo būdus. Pats V. Tomaševičius parodai pateikė dvi autorine technika atliktas drobes.

Iš paveikslo į mus žvelgia besišypsantis sindromu sergantis berniukas. Jo šypsena rodo, kad jis nesupranta, kad yra nuskriaustas negalios, nežino, kad gyvenimas galėtų atsiskleisti dar įvairesnėmis spalvomis ir teikti dar didesnių galimybių. Vaiko tapatybės slėpimas siūlo diskusiją apie interesų sankirtą. Privatumo klausimas iš vienos pusės ir visuomenės poreikis pažinti problemą iš arti, suteikti statistikai veidus – iš kitos. Moters portretą gaubiantis piršto antspaudas užčiuopia genetikos klausimą, kalba apie į DNR, ląstelėse įrašomą gyvenimo kokybės koeficientą.

Nojus Marc „Karta“ (fotografija, skaitmeninė spauda ant popieriaus). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotr.
Nojus Marc „Fermaris ir sūnus“ (fotografija, skaitmeninė spauda ant popieriaus). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotr.
Nojus Marc „Fermaris ir sūnus“ ir „Karta“ (fotografija, skaitmeninė spauda ant popieriaus). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotr.

Nelaimės nuojauta

Tapytojas Vilmantas Marcinkevičius parodai parinko savo paveikslą „Prakeikta meilės deivė“. Daugybę sykių keistas, taisytas, koreguotas moters veidas įgijo šiurpumo, grotesko, nelaimės nuojautos atspalvį. Siluetą gaubia varnos sparnų apsiaustas. Miniatiūrinė aureolė ir įdubusios akys, mėlyna pamėkliška oda verčia abejoti, su kokiomis, gėrio ar blogio, antgamtinėmis jėgomis susidūrėme. Tačiau tikrovė dažniausiai driekiasi pilkojoje zonoje.

Panašią fantasmagorišką atmosferą spinduliuoja ir Aistės Gabrielės Černiūtės reljefinis paveikslas. Virš besilaukiančios Madonos sklendžia ketursparnis varnas. Driekiasi barokinės raudonos suknios klostės. Tačiau šventosios veidas neindividualizuotas, anonimiškas. Tai leidžia kiekvienai žiūrovei susitapatinti, pagalvoti apie nėštumą kaip apie Dievo dovaną, stebuklą, suvokti gyvybės sakralumą.

Iškilminga raudona draperija pasirodo ir Lino Liandzbergio drobėje „Švelnus, šeimyninis, atominis“. Rūmų interjeras ir prabangi medžiaga laukia į pasaulį atkeliaujančio vaiko kaip karaliaus. Pavasariškas peizažas, atgimimas, džiaugsmas. Tikras laimę atnešantis atominis sprogimas, apverčiantis įprastą gyvenimo ritmą aukštyn kojomis.

Vytautas Tomaševičius „Prisilietimai I ir II“ (akrilas, grafitas ant drobės). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotr.

Jaunieji menininkai

Jolita Skėrytė, keturių vaikų motina, sausa adata sukūrė savo autoportretą. Trijų dalių figūra simbolizuoja motinos meilę ir rūpestį. Galvoje zuja mintys apie mažylius, ant pečių gula malonūs rūpesčiai, krūtinė žindo jaunėlį, rankos pina kasas, kojos kviečia prisėsti ant kelių. Kūno fragmentavimas asocijuojasi su mamų gebėjimu daryti daugybę darbų vienu metu, visur suspėti, nepailsti. Aplink siluetą pabirusios saulės, širdelės ir žvėreliai – autorės atžalų kūryba.

Be šių mažųjų menininkų, jauniausias parodos dalyvis – šešiolikmetis visaginietis Nojus Marc. Parodos kuratorius V. Tomaševičiaus labai džiaugėsi atradęs šį originalų, perspektyvų autorių. Vaikinas iš smeigtukų, akmenukų ir kitų mikroskopinių objektų dėlioja kompozicijas ir jas fotografuoja. Sukumpęs fermeris kalbasi su sūnumi. Tradicinės trijų narių sudėties šeimos fotografija. Veriasi ryškios, dinamiškos mizanscenos, papasakotos absoliučiai minimalistine kalba. Subtilus smeigtuko linkis įvaizdina besilaukiančią motiną.

Jolita Skėrytė „Mama“ (sausa adata, popierius). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotr.

Stop juosta

O fotografė Irutė Jaruševičiūtė dokumentiškai bei meniškai fiksavo besilaukiančias ir namuose gimdyti nusprendusias motinas. Fotografijų vaizdas išgautas panaudojant saulės spindulius. Pats nuotraukos ryškinimo procesas tampa rituališkas, meditatyvus, kupinas jaudinančios nežinios ir nekantraus laukimo. Švelnus pastelinis vaizdas atitinka jautrią motiniškos meilės temą. Gimimas vandenyje, plaukiojimas pilvo vandenyse. Vanduo kaip leitmotyvas aidi žydrame, lyg tyvuliuojančiame nuotraukų atspaudų paviršiuje.

Parodoje dalyvavo ir skulptorius Andrius Erminas. Stop juosta tarsi sustabdo neatsakingai prie burnos vyno taurę nešančią ranką. Stop juosta atžymėtas takelis parodo, ko galime išvengti paprasčiausiai pasirinkusios blaivią motinystę. Ant pagalvėlių sudėti lėlių kūneliai iš įvairių medžiagų netiesiogiai kalba apie sindromo skriaudas. Gyvenimo medis kerojasi, bet nežydi. Vaikas gimsta su priklausomybės inkaru. Bendraamžių patyčios ir vienatvė varsto lyg vinys. Sunku susikaupti, mokytis, suprasti, mąstyti. Plaka nerami širdutė ir primena, kad galime išvengti širdies skausmo, matuojamo promilėmis.

Vaidos Tamoševičiūtės performansas „Po širdim“. Dalios Mikonytės nuotr.
Vaidos Tamoševičiūtės performansas „Po širdim“. Dalios Mikonytės nuotr.
Vaidos Tamoševičiūtės performansas „Po širdim“. Dalios Mikonytės nuotr.
Vaidos Tamoševičiūtės performansas „Po širdim“. Dalios Mikonytės nuotr.

Iki kovo 1 d. paroda veikia Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro patalpose. Kovo 18 d. socialinė akcija #neVASSkink ir ją lydintis meninis projektas „Išmatuok savo skausmą promilėmis“ bus pristatyti Lietuvos šeimos centrų metinėje konferencijoje Trakuose. Iš ten ekspozicija leisis į kelią po visus kitus šalies šeimos centrus. Iki birželio ji aplankys 10 Lietuvos gyvenviečių, tuomet sugrįš į Vilnių, VU Medicinos fakultetą.

Projekto metu sukurtas filmas bus demonstruojamas gimdymo namų laukiamuosiuose ir nėštukių mokyklose:

Socialinę akciją #neVASSkink finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.