Carlos Martinez/Unsplash.com nuotr.

Straipsnis skelbtas vasario mėn. „Artumos” numeryje.

Jolita (36 m.) ir Aldas (46 m.) NaPro kelionę pradėjo 2014-ųjų lapkritį. Dalydamasi laišku sūnui, Jolita tikisi, kad jų patirtis padės ir kitam stebuklui ateiti į šį pasaulį. Galbūt tai paskatins sutuoktinius savo situaciją visiškai atiduoti Viešpačiui.

Ilgai Tavęs laukėme, ilgai svajojome, bet Tu neskubėjai...

Pagalbos ieškojome Lietuvoje, vėliau Balstogėje, Lenkijoje. Čia peržvelgdamas tyrimų rezultatus, gydytojas kaskart primindavo, kad Tu ateisi, kai Dievas panorės. Ne kartą viltį keitė ašaros, paguodos ieškojimą maldoje – kartėlis, tvirtą ryžtą – nusvirusios rankos. Kartais atrodydavo, kad niekas negali atliepti skausmo, net Aukščiausiasis nebegirdi... Bet ir tada Viešpaties Žodis skubėjo gelbėti – pranašo Samuelio gimimo istorija atvėrė akis, kad Dievas yra visa žinantis ir be galo atidus tiems, kurie trokšta susilaukti vaikelio ir lieja Jam savo širdgėlą.

Medikamentai nepadėjo, tad laukė skirta diagnostinė operacija. Ištvermingai meldėmės šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresei devyndienį. Tikėjome, kad šventoji užtars. Šio pamaldumo pradininkas tėvas Antonas Puntigamas SJ kaip atsaką į prašomą malonę gaudavo po rožės žiedą. Prieš Tau gimstant, prie įėjimo į mamos darbovietę pražydo įstabaus grožio erškėtrožės krūmas. Kiemą prižiūrintis darbuotojas skundėsi, kad, vos tik nušlavus prikritusius žiedlapius, šie ir vėl pabyra. O mums tai buvo malonės ženklas – iš beribio dangaus šventosios siunčiamas rožių lietus!

Galiausiai sieloje nuolankiai ištarėme: „Padarėm, ką galėjom, – tebūnie Dievo valia!“ Netrukus sužinojome, kad Tu, o stebukle, esi! Buvo verta viską ištverti! Laukdami Tavęs išgyvenome begalinį dėkingumą. Pirmiausia Kūrėjui, kuris didžių dalykų padarė ir šventas yra Jo vardas (plg. Lk 1, 49), vienas kitam, kad silpnumo akimirkomis buvome greta, gydytojams ir tiems brangiems žmonėms, kurie ištikimai už mus meldėsi.

Tą pavasario žiedais pasidabinusią gegužės 7-ąją, Motinos dienos sekmadienį, kai atėjai, Tavo iš anapusybės atsineštas žvilgsnis bylojo: dabar metas džiūgauti ir budėti. Budėti prie Tavęs ir maldoje už Tave, kol reikės... Budėti maldoje ir už tuos, kurie dar laukia, bei tuos, kurie tiesia pagalbos ranką laukiantiems...

Artuma logotipas