Evgenios Levin nuotrauka

Vasario 22 d. prasideda vienas iš knygų mėgėjų labiausiai laukiamų metų renginių – Vilniaus knygų mugė. Ji baigsis sekmadienį, vasario 25 d. Renginių bus gausybė, tad geriausia patiems atsiversti programą: https://www.vilniausknygumuge.lt/. O apie tai, kokių stebuklų ir siurprizų šiemet galime tikėtis, kunigas Algirdas Toliatas kamantinėjo ilgamečius mugės organizacinio komiteto narius leidyklos „Tyto alba“ direktorę Lolitą Varanavičienę, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovą Gytį Vaškelį ir skaitytojas, aktyvias mugės dalyves, savanores mokytoją ekspertę Nijolę Kezienę ir Žanetą Poškuvienę.

L. Varanavičienė: Prieš 19 metų, kai ta mugė tebuvo silpnutė, tik išpardavimas, kur visi bėgo pigių knygų, o kultūrinės programos – vos užuomazgos, būtume pamatę šiandienę programą, netikėtume savo akimis. Per 400 renginių! 64 tūkst. lankytojų! Tiek žmonių Vilniaus knygų mugėje apsilankė pernai, daugiau tiesiog netilptų „Litexpo“ rūmuose, tačiau mes, renginio organizatoriai, nesivaikome rekordų. Svarbiausia, kad šiandien Vilniaus knygų mugė yra kultūros forumas.

Formali šiųmečio renginio tema, kurią paskelbė leidėjai – „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“. Kita, neįvardinta tema, be abejonės, yra valstybės šimtmetis. Beje, artėjant Vasario 16-ajai, pusdienį važinėjau po parduotuves norėdama nusipirkti Trispalvę. Negalėjau rasti, nes buvo išpirktos ne tik vėliavos, bet ir kotai! Mane džiugina tokie žmonės, bet pagalvokime, kas liks, kai šimtmečio iškilmės praeis, iškeltas vėliavas nuleisime. Liks šiai temai, valstybės istorijai, skirtos knygos ir kiti leidiniai, kurių šiųmetėje mugėje – ne vienetai ar dešimtys.

G. Vaškelis: Esame įpratę švęsti pakeldami ir nuleisdami vėliavą. Iš tiesų šventė ateina, kai prieš tai, jai rengiantis, gerokai padirbėjama. Dabar švenčiame, džiaugiamės, kad surastas Lietuvos nepriklausomybės aktas, kuris buvo išsiųstas į Vokietiją. Norėjome net atsiimti jį. Tik nesupratau: jei būtume atsiėmę tą dokumentą, ar tai reikštų, jog atsisakome šalies nepriklausomybės? Kartais nepagalvojame, ko iš tiesų norime, ir šis pavyzdys dar kartą įrodo, kad šiandien mūsų nepriklausomybė yra ne tas aktas, o mes ir mūsų vaikai. Žmonės, sukūrę valstybę. Šiandien garbiname dvidešimt Lietuvos nepriklausomybės aktą pasirašiusių žmonių. Bet buvo dar šimtai, kurie vedė nesamą valstybę grįžti į valstybingumą. Nuo trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo buvome Rusijos imperijos sudėtyje, ir XIX a. viduryje Rusijos mokslų akademijos nariai nuoširdžiai norėjo eiti užrašyti lietuvių kalbą – ji esą mirštanti, nes niekas ja nebekalba. Bet XX a. pradžioje įvyksta stebuklas, ir mūsų valstybė atgimsta. Pasirodo, lietuvių yra nemažai, kai kurie nekalba lietuviškai, bet, kalbėdami lenkiškai, laiko save lietuviais.

Iš tiesų stebuklas, ir iš esmės susijęs su lietuvių kalba, lietuvišku žodžiu, knygomis. Tuo metu užgimstanti periodinė spauda leidžiama užsienyje, žmonės, mūsų knygnešiai, dėl jos moka didžiules baudas carinei administracijai, sėda į kalėjimus. O žmonės, neleidę užmiršti istorijos, išlaikę tą Lietuvos ir Vilniaus, kaip sostinės, viziją, istorinės vėliavos viziją, yra asmenybės, visą gyvenimą atidavusios Lietuvai. Ką tik Lietuvoje viešėjo signataro Jono Vileišio duktė Rita Vileišytė-Bagdonienė. Jai 97-eri – beveik 100 metų, tiek, kiek mūsų Nepriklausomybei. Gyvas Nepriklausomybės simbolis. Stebėjau, kaip jos klausosi jaunimas. „Kodėl čia esantys politikai mums nekalba tokiais gražiais žodžiais?“ – stebėjosi. R. Vileišytė-Bagdonienė yra parašiusi atsiminimus „Tolimi vaizdai“, prieš dešimt metų juos išleido Lietuvos nacionalinis muziejus. Fantastiška knyga, ir tokių turime daug, taip pat ir šioje knygų mugėje. Naujų, įdomių istorinių knygų. Tad, švęsdami valstybės šimtmetį, prisiminkime viena: geri dalykai savaime nepasidaro. Stebuklas kyla iš ilgamečio, kruvino darbo, ir niekur čia nedingsi, vien švente gyventi negalima. Bet dabar, knygų mugėje, kelias dienas galime švęsti. Atšventėme Vasario 16-ąją, tuoj ateis Kovo 11-oji – toks geras tas mėnuo tarp dviejų Nepriklausomybės švenčių. Tad linkiu susigalvoti savo viziją. Neseniai jas kūrė visi, bet nubalsavus paaiškėjo, kad tai trys vizijos iš Vyriausybės programos, tad kviečiu kiekvieną be skubos susikurti savo vizijų. Ir, man atrodo, tai vienas iš uždavinių jaunimui, o mes šiemet knygų mugėje tikrai turėsime didelę ir gražią programą.

A. Toliatas: Taip, nebus šventės, jei prieš tai neįdėsime darbo jai pasirengti. Nebus nepriklausomybės, jei nebus laisvės alkio, kurį turėtume atrasti ir vis kurstyti. Knyga ir žodis jį pažadina. Lolita, minėjote, kad Vilniaus knygų mugė – ne tik knygos, bet ir idėjos, susitikimai.

L. Varanavičienė: Čia lietuviškosios knygų mugės fenomenas – ji tapo vieta, kur susitinka skaitytojas su mylimu autoriumi. Tai branginame ir branginsime, tai didžiausia vertybė. Į mūsų mugę atvažiuoja lietuviai, kuriuos vadinu proto emigrantais, pristatyti knygų, kurias jie kuria Čikagoje, Paryžiuje, kaip Valdas Papievis, ar Japonijoje, kaip Andrius Kleiva, pristatantis nuostabią knygą apie šią šalį. Mugėje stebėdama skubančius žmones (čia reikia skubėti, jei nori suspėti) pavydžiu jiems – žinau, kad skaitytojai eina susitikti su autoriumi. Tad noriu paklausti mielų viešnių: kas Jums yra susitikimai su autoriumi, ką randate juose. Kaip tai įkvepia ir kiek Jums tai svarbu?

Nijolė: Man knygų mugė – iš tiesų nuostabi šventė, kuriai pasibaigus jau laukiu kitos. Daugelį metų dirbau mokykloje, tad knygų mugėms labai ruošdavausi – atidžiai skaitydavau programas, galvodavau mokiniams užduotis. Turiu išsaugojusi visą archyvą. Tos užduotys būdavo „privalomos“, bet iš to „privaloma“ tiek stebuklų gimė! Antra, labai smagu, kad knygų mugė man tapo ir susitikimų su kurso ar klasės draugais iš visos Lietuvos vieta. Žinoma, pagrindinis dalykas, man, kaip skaitytojai, yra galimybė dalyvauti susitikimuose su autoriais, matyti, girdėti diskusijas. O prieš trejus metus būtent knygų mugėje išgirdau kunigą Algirdą Toliatą – kunigo Kęstučio Dvarecko knygos pristatyme, ten dalyvavo ir buvęs ilgametis „Bernardinai.lt“ vyriausiasis redaktorius Andrius Navickas. Kunigas Toliatas tada kalbėjo apie bendruomenę, šventąjį Pilypą Nerį, tad ta knygų mugė man davė bendruomenę – Šv. Ignoto arba Švč. Mergelės Marijos Ramintojos, kuri dabar yra mano turtas, gyvenimo būdas ir gyvenimas. Tad knygų mugė – toks lobis! Kultūrinis. Net intymus. Atrodo, tokia masė žmonių, o tiek intymumo! Paradoksas: ta masė ir intymumas tiesiog svaigina.

Žaneta: Mano kelias į bendruomenę irgi prasidėjo per knygą – kunigo Algirdo „Žmogaus ir Dievo metai“. Praėję 2017-ieji man ir buvo Žmogaus ir Dievo metais, nes per juos buvo labai daug žmogaus, naujų žmonių. Ir Dievo, kurio nebuvo prieš tai. Taigi per knygą atradau kunigą Algirdą ir bendruomenę. Manau, ta kunigo Algirdo knyga – savotiškas fenomenas, nes tai nėra tik žodis. Ta knyga gyvena per tai, kiek kunigas Algirdas skiria jai laiko – susitikimams su žmonėmis miestuose ir miesteliuose. Žinau, ji suvirpina ir kitus žmones, ateinančius į susitikimus tose jaukiose mažutėse ir didelėse bibliotekose. Kunigas Algirdas neša tą gerąją žinią, ir knyga keliauja taip pat iš rankų į rankas. Ir ta žinia keliauja toliau.

L. Varanavičienė: Mielos ponios, įvardijote esminį dalyką – bendruomeniškumą. Drįstu sakyti, kad mugės žmonės, kasmet planuojantys, svajojantys, besiruošiantys, važiuojantys, – jau susiformavusi bendruomenė, kuri visas keturias mugės dienas iš tiesų atbūna savo atlaidus. Beje, mugė per tuos 19 metų nė kiek nepaseno. Taip, nebematome tų pirmųjų žmonių, kurie, būdami garbesnio amžiaus, kažkada atėjo. Galbūt dabar jie apie mugę klausosi per radiją ar televiziją. Bet vaikų salėje užaugo karta, kuri jau su savo vaikais ateina, ir tai – pati tikriausia knygų mugės bendruomenė. Tikras stebuklas, nes niekas neverčia tų žmonių telktis ir draugauti. Taip, yra skeptikų: „Ko ten stumdytis, galiu internetu nusipirkti knygų“. Bet mes, mugės organizatoriai, nebesiūlome pirkti knygų ar grumdytis dėl nuolaidų – jų nė nėra. Mes kviečiame ateiti, pažvelgti vieni kitiems į akis. Pagrindinė knygų mugės misija – suprasti, ko reikia žmonėms. Jų paklausti, ką leidėjai dar turėtų ar galėtų padaryti. Ta knygų, dvasinė, bendruomenė Lietuvoje yra, nors daug dalykų lyg ir turėtų veikti priešingai – knygos brangios, emigracija nesuvaldoma ir t. t. Ir vis tiek išauginame tokius knygų tiražus – antai kunigo Algirdo knygų tiražai artėja prie 30 tūkstančių – tai labai didelės rinkos skaičiai. Vadinasi, Lietuvoje knygų bendruomenė iš tikrųjų yra, ir knygų mugė ją formuoja.

A. Toliatas: Labai gražiai įvardijote: knygų mugės atlaidai. Jie tokie ir yra, kur mes susiduriame, pasigrumdome. Žodis „atlaidai“ – nuo žodžio atleisti. Atleisti kitam, kitaip mąstančiam, atleisti sau pačiam. Tai gebėjimas išgirsti, pasisemti kitoniškumo, praturtinti. Tai jungia ir sušildo žmones.

Nijolė: Man labai svarbi bendruomeniškumo sąvoka. Apie tai daug kalbama, bet tikrojo bendruomeniškumo saldumą pajusi labai retai. O mūsų bendruomenėje kunigas Algirdas duoda tokį toną, kad jautiesi laisvas, paprastas, toks, koks esi. Ir man gražu, kad šioje bendruomenėje būtent knyga mus suartino. Beje, kai atėjo vasaris, savo bažnyčioje išdrįsome papildyti knygų mugės temą: „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį – skaitau „Gerumo liūną“. Ir vis įvardijame, kiek dienų liko iki knygų mugės. Turime desantą (taip pavadinome žmones, norinčius pasidalinti atrastomis knygos ištraukomis) ir skaitome vieni kitiems. Užuot sakę „Labą dieną, kaip sekasi?“, kalbame apie knygą.

A. Toliatas: Džiaugiuosi, kad ta knyga – ir kelias, ir dovana. Manau, gyvenime mums niekas nepriklauso – viską gauname iš Dievo. Tą dovaną reikia tik užauginti, leisti skleistis. Gyti, daugelį metų esate vienas iš Vilniaus knygų mugės organizatorių. Kokių lūkesčių turite šiemet?

G. Vaškelis: Per pirmąją Vilniaus knygų mugę protingi žmonės kalbėjo: „Praleiskime metus, pailsėkime. Neištrauksime kasmet. Surengsime dar po metų.“ Mes pykome – tiek atėjo žmonių, tad pertrauka neleistina. Į pirmąją knygų mugę atėjo 19 tūkst. lankytojų, pernai – beveik 70 tūkst. Kasmet knygų mugė yra šventė, kuriai ruošiesi. Ir leidyklos bei skaitytojai ruošiasi. Iš tiesų nuotaika ypatinga. Ta mugės-atlaidų koncepcija atsirado gal dėl to, kad esame katalikiškas kraštas, įpratęs susirinkti konkrečiomis dienomis. Nei latviams, nei estams taip nepavyksta. Galbūt jie skaito visus metus?

Ir man patinka, kad jau ateina žmonių, užaugusių su knygų muge. Knygų dailininkės, grafikės Sigutės Chlebinskaitės studija, kažkada buvusi vaikų, kur jie galėjo susikurti knygą, tapo studija visai šeimai. Šiemet S. Chlebinskaitė prikvietusi galybę svečių ir sumaniusi daug įdomybių.

Mugėje dalyvaus išskirtinės erdvinės knygos „Mėlynasis sodas“ autorė Elena Selena. Jei dar nematėte knygos, masiškai leidžiamos viso pasaulio leidyklos, ateikime į mugę.

Kaip minėjome, šiųmetė mugė susijusi su valstybės šimtmečiu, tad bus naujų formų renginių. Turėtų būti įdomūs rašytojų iš Lietuvos pokalbiai su iš aplinkinių šalių Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Slovakijos kūrėjais. Visi esame iš byrančių imperijų, pasinaudoję istorijos dovana, sukūrėme savo valstybes, ir dabar visi švenčiame šimtmečius. Švęsti kartu man atrodo gražu, prasminga ir truputėlį kitaip negu kiekvienais metais.

Tad skaitykite mugės programą https://www.vilniausknygumuge.lt, išsirinkite jums įdomius dalykus, nes, jei ateisite neatlikę namų darbų, tikrai galite pasiklysti. Į mugę atvykstantiesiems iš kitų vietovių kelionei traukiniais ir autobusais taikoma 30 proc. nuolaida (turintiesiems bilietą į knygų mugę). Tad kviečiame važiuoti, dalyvauti. Knygų galima nusipirkti ir internetu. Bet tą dvasią pajusite tik mugėje.

A. Toliatas: Lolita, mums patinka visokie stebuklai. Kokie laukia šiųmetėje knygų mugėje?

L. Varanavičienė: Nežinau, ar man pavyks apreikšti dieviškąjį stebuklą, bet esu visiškai tikra: be Dievo pagalbos nebūtų įvykę tai, kas šiemet įvyko kalbant apie Vilniaus knygų mugės tarptautiškumą. Vilniaus knygų mugę vadiname tarptautine, kartais galbūt truputėlį avansu. Bet šiemet tarp svečių – apie 100 Europos knygų leidybos profesionalų. Tai susiję su balandžio pradžioje vyksiančia Londono knygų muge, pasauliniu leidybos forumu, kur Lietuva dalyvaus kartu su Latvija ir Estija viešnios teisėmis. Tad Vilniaus knygų mugė – savotiška generalinė repeticija mūsų rašytojams.

Į Vilnių atvykę įvairių kraštų rašytojai ir leidybos profesionalai galbūt neišvys mūsų nuostabios gamtos, nes vasaris tam – ne pats geriausias metas. Bet pamatys kultūringą šalį, drąsiai kalbančią apie savo praeitį, drąsiai žvelgiančią į ateitį. Daugelyje rimtų diskusijų kalbėsime apie tai, kad šimtmetis baigėsi, bet prasidėjo kitas, tad kur link eisime, kokia bus Lietuva, Europa ir Europos Sąjunga.

Suprantame: Lietuvos klestėjimas ir saugumas įmanomas tik Europos Sąjungoje. O kokia šios Sąjungos ateitis ir perspektyvos? Tai išsamiai aptars vienas iš garbiausių mugės svečių europarlamentaras, buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas. Beje, jo vizitas – pats trumpiausias per mugės istoriją – truks tik penkias valandas. G. Verhofstadto 2017 m. knyga „Paskutinis Europos šansas“, sukėlusi didžiules diskusijas visoje Europoje, išleista „Tyto Albos“. Kai prieš metus ją mūsų leidyklai pasiūlė europarlamentaras Petras Auštrevičius, atrodė neįmanoma per metus išversti iš nyderlandų kalbos, išleisti ir dar pakviesti autorių. Bet viskas įvyko. Laikau tai stebuklu.

Niekada nebūčiau patikėjusi, kad garsusis lenkų režisierius, pasaulinio lygio kūrėjas Krzysztofas Zanussi Vilniaus knygų mugėje pristatys atsiminimų knygą „Gyvenimo strategijos“, pokalbį moderuos apžvalgininkas, rašytojas Rimvydas Valatka.

Rašytoja Kristina Sabaliauskaitė į Vilnių atvyksta be naujo romano, bet ją kalbins tarptautinio garso kalbintoja iš Didžiosios Britanijos jau kaip Londono knygų mugės viešnią.

Manau, šioje mugėje turėsime progų ir pasidžiaugti, ir nusišypsoti, ir pasijuokti, net kulinarinių knygų mada dar nepraėjusi, tad jų pristatymų bus nemažai.

A. Toliatas: Pokalbio pabaigai – kiekvieno iš Jūsų paskutinis sakinys, patarimas, linkėjimas skaitytojams.

L. Varanavičienė: Esu mama, močiutė, tad duosiu praktišką patarimą, kad nereikėtų blaškytis žiemišku oru. Šiemet mugės renginiai vyks ir naujoje „Litexpo“ salėje – pirmojoje, esančioje senajame pastate. Tad jei dominantis renginys vyks salėje 1.2 arba 1.3, jums teks išeiti iš įprastos saugios erdvės, kur įsikūrusios 3-ia, 4-a ir 5-a salės, pereiti kiemą ir – tiesiai į pastatą, kur anksčiau buvo kino salė. Ten rasite dvi naujas puikias erdves ir daug renginių.

G. Vaškelis: Vaižgantas yra sakęs: „Lietuva laisva, o žmogus – dar ne“. Tad valstybės šimtmečio proga linkiu visiems tapti laisviems, o tokie galime tapti tik būdami sąmoningi. Tad visiems linkėčiau laisvės, sąmoningumo ir geros knygų mugės.

Nijolė: Visų lauksime leidyklos „Tyto Alba“ stende. Kartu briskime į gerumo liūną.

Žaneta: Net jei jau turite „Gerumo liūną“, vis tiek prieikite prie mūsų stendo susitikti su bendruomene – esame paruošę jums staigmenų, išalkę bendrauti ir dalintis.

A. Toliatas: Pati knygų mugė – jau gerumo liūnas, tad linkiu į jį įbristi. Dalyvauti, patirti vieniems kitų artumą, būti ir kurti kartu. Visų labai laukiame.

Šaltinis: Marijos radijas