Piligrimai meldžiasi prie uždarytos Šv. Kapo bazilikos. EPA nuotrauka

Šv. Kapo bazilika Jeruzalėje yra viena lankomiausių piligrimystės vietų. Tačiau pastarąsias tris dienas bazilika buvo uždaryta. Tokį neįprastą sprendimą priėmė  trijų pagrindinių Jeruzalės Bažnyčių vadovai. Sekmadienį prie uždarytų šventyklos durų jie pranešę, kodėl prireikė uždaryti krikščionims švenčiausią vietą Jeruzalėje. Bendrą ortodoksų, armėnų ir katalikų pareiškimą dėl Kristaus kapo bazilikos uždarymo viešai perskaitė Jeruzalės graikų ortodoksų patriarchas Teofilius III, pareiškimą pasirašė Šventosios Žemės pranciškonų kustodas t. Francesco Pattonas ir Jeruzalės armėnų patriarchas Nourhanas Manougjianas.

Bažnyčių vadovai sprendimu nenurodytam laikotarpiui uždaryti Kristaus kapo baziliką atsiliepė į Izraelio ketinimus priimti įstatymą, kuris sudarys prielaidas nusavinti krikščioniškų Bažnyčių žemes, jei jos nuspręs žemes parduoti. Tai bendruomenės daro, norėdamos išlaikyti įvairias socialines veiklas bei šventoves.

Viena iš šio įstatymo kūrėjų teisininkė Rachel Azaria CNN komentavo, jog, jos manymu, tokių priemonių prireikė, norint apsaugoti gyventojus, kurie yra įsikūrę Bažnyčios valdomose žemėse arba žemėse, kurios buvo Bažnyčios parduotos privatiems asmenims. Nes, pasak jos, privatūs žemių savininkai ima reikalaut iš seniai įsikūrusių gyventojų tam tikro mokesčio, jei nenori prarasti savo namų.

1950 metais Graikų ortodoksų Bažnyčia bei Žydų nacionalinis fondas pasirašė susitarimą, kuris panaudos pagrindu leido įsikurti piliečiams Bažnyčios valdomose žemėse Vakarų Jeruzalėje. Panaudos sutartis buvo sudaryta 99 metams su teisėta viltimi, kad sutartis pasibaigus terminui bus automatiškai pratęsta. Tačiau Bažnyčia 2010 metais pradėjo pardavinėti sklypus privatiems asmenims, kurie keičia gyvenimo sąlygas įsikūrusiems. 

Taip pat įstatymu tik krikščioniškosios Bažnyčios būtų įpareigotos atgaline tvarka sumokėti mokesčius už valdomas žemes bei valdomus pastatus, kurie yra ne šventovės. Tokiuose pastatuose gali būti įsikūrusios mokyklos, piligrimų namai, ligoninės, įvairūs socialiniai centrai ir pan. Toks įstatymas neatsižvelgia į realią bendruomenių padėtį, jų reikšmę bei veiklą Šventojoje Žemėje. Taip, dalis pastatų yra naudojami veikloms, kurios duoda pelno, tačiau šis pelnas grįžta miestui bei jo gyventojams per įvairias socialines, ugdymo ir kitas pelno nesiekiančias veiklas,

Šventojo Sosto komunikacijų portalas „Vatican News“, paprašė vieną iš bendro pareiškimo signatarų, t. Francesco Pattoną papasakoti, kodėl Bažnyčių vadovai ėmėsi tokio kraštutinio gesto, bazilikos uždarymo.

„Mes visai nesiruošiame ginčytis su Izraelio valstybe, palaikome puikius ryšius ir visoms progomis siekiame plėsti bendradarbiavimą, tačiau yra veiksmai, kurie pažeidžia mūsų teises“, – pasakė t. Pattonas, kuris, eidamas Šventosios Žemės kustodo pareigas, yra visų Jeruzalės krikščioniškų bendruomenių santykius reguliuojančių statuto, vadinamojo „Status quo“, garantas.

T. F. Pattonas: „Mes būtume laimingi, jei galėtume prie bendro stalo šiuos reikalus aptarti. Kaip krikščionių bendruomenės labai trokštame tai daryti kartu, rimtai diskutuoti ne atskirai kaip pavienės bendruomenės, o bendrai kaip interesuotos krikščionių bendruomenės.“

„Mokesčių už bažnytinių pastatus reikalavimas atgaline data neatsižvelgia į tai, kad dirbame ne dėl pelno, bet teikiame socialines paslaugas, kurios, be kita ko, palengvina ir Jeruzalės municipaliteto naštą.“

„Antras klausimas liečia įstatymo projektą, mūsų manymu, diskriminacinį, kuriuo žadama įvesti naujas, tik Bažnyčioms taikomas, žemės nuosavybės, nuomos ir sutarčių sudarymo normas.“

Jeruzalės ortodoksų, katalikų ir armėnų lyderiai pareiškime pasmerkė „sistemingą Šventosios Žemės krikščionių puolimą“, kuriuo „pažeidžiami sudėtingi ryšiai tarp krikščioniškų bendruomenių ir valdžios institucijų, nelengvai sukurtas per daugelį dešimtmečių, kartu šiurkščiai pažeidžiant „status quo“.

Pasak trijų pagrindinių Jeruzalės Bažnyčių vadovų, „Jeruzalės municipaliteto sprendimai reikalauti mokesčio ir areštuoti Bažnyčių nuosavybę ir sąskaitas pažeidžia Bažnyčių teises ir privilegijas garantuojančias normas ir tarptautinius įsipareigojimus ir atrodo kaip bandymas susilpninti krikščionių bendruomenę Šventoje Žemėje“.

Bažnyčių žemės nuosavybės, nuomos ir sutarčių sudarymo normų įstatymo projektas jau įregistruotas Izraelio parlamente Knessete, kuris jį įrašė į kitos savaitės darbotvarkę. Pasak Jeruzalės ortodoksų, katalikų ir armėnų lyderių pareiškimo, „jei Knessetas priims įstatymą, tuomet bus atvertas kelias eksproprijuoti Bažnyčių nuosavybę. O tai mums primena visus panašaus pobūdžio įstatymus, priimtus prieš žydus tamsiaisiais Europos istorijos laikais“.

Italų katalikų naujienų tarnybos „SIR“ skelbiamais duomenimis, Jeruzalės municipalitetas reikalauja 151 milijonų eurų mokesčių už 886 Bažnyčių ir kitų organizacijų, įskaitant JT pagalbos Palestiniečiams pabėgėliams agentūrą, ir jau paprašė užblokuoti Bažnyčių banko sąskaitas, kad būtų padengti susikaupę mokesčiai. Tačiau Bažnyčių vadovai atkreipia dėmesį, jog nuo tokių skandalingų priemonių „nukentės vargstančios šeimos, liksiančios be maisto ir pastogės, kaip ir vaikai, nebegalėsiantys eiti į mokyklą“.

Trečiadienį Šv. Kapo bazilika buvo vėl atidaryta po to, kai Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pranešė, jog pateikto įstatymo priėmimas bus sustabdytas ir taip sudaryta galimybė platesnei diskusijai, įtraukiant ir bendruomenių lyderius. 

Parengta pagal Vatikano radijo ir kitus užsienio spaudos šaltinius.