Kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“

Kauno modernioji architektūra atspindi politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris XX a. pirmojoje pusėje buvo būdingas naujųjų Europos valstybių sostinėms. 1919 m. Kaunui netikėtai tapus Lietuvos Respublikos laikinąja sostine, miesto transformacija prilygo stebuklui. Kaunas radikaliai pakeitė savo tapatybę: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė daugiau kaip 12 000 naujų pastatų ir pavertė Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine.

Po Antrojo pasaulinio karo ir sovietų okupacijos metu tarpukario Kauno modernistinės architektūros paveldas atliko svarbų vaidmenį – jis tapo buvusio valstybingumo atmintimi, simboliniu langu į Vakarus ir pavyzdžiu Lietuvos architektams. Šiandieniam Kaunui šis paveldas yra svarbus tapatybės šaltinis ir miesto genius loci išraiška. Paroda pasakoja ne vien apie Kauną. Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, lokalumą ir bendrumą, apie meną ir laisvę, karą ir priespaudą. Apie praeities formų ir idėjų kaitą bei jų santykį su šiandiena.

Ši kilnojamoji paroda yra skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui ir Kauno modernizmo architektūros tarptautinei sklaidai, rengiant paraišką į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Projektą organizuoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. Parodos strateginis partneris – Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija. Partneris – LDM Nacionalinė dailės galerija.

2018 m. paroda bus eksponuojama UNESCO būstinėje Paryžiuje, festivalyje „Flux. Festival Lituano delle Arte 2018“ Auditorium-Parco della Musica centre Romoje, Talino nacionalinėje bibliotekoje ir Vroclavo architektūros muziejuje.

Kuratoriai: Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis. Architektūros ir dizaino kūrėjai: Ieva Cicėnaitė, Matas Šiupšinskas, Linas Gliaudelis.

Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki 2018 m. kovo 18 d. Jos lankymas nemokamas.

Projektą lydi knyga „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ („Lapas“, 2018 m.) ir viešų paskaitų ciklas Nacionalinėje dailės galerijoje:

Dr. Vaido Petrulio paskaita „Kauno modernizmas kaip kultūrinis projektas. Tarpukariu, sovietmečiu, dabar“, kovo 1 d., ketvirtadienį, 18 val.

Prof. Giedrės Jankevičiūtės paskaita „Tarp dviejų sostinių: Valstybės rūmų konkursas“, kovo 8 d., ketvirtadienį, 18 val.

Dr. Marijos Drėmaitės paskaita „Migruojantys modernistai. Tarpukario Kauno architektai“, kovo 14 d., trečiadienį, 18 val.

Paroda BLIND DATE, skirta lytėjimu pažinti vizualiojo meno kūrinius

Kovo 7 d. 11 val. Nacionalinėje dailės galerijoje rengiama spaudos konferencija, kurioje bus pristatyta taktilinių reprodukcijų paroda BLIND DATE, skirta lytėjimu pažinti vizualiojo meno kūrinius. Spaudos konferencijoje dalyvaus projekto kuratoriai Agnė Matulevičiūtė ir Matas Drukteinis, konsultantė Irma Jokštytė, renginį modernuos NDG vedėja Lolita Jablonskienė. Parodos atidarymas – kovo 7 d. 18 val.

Paroda BLIND DATE (liet. „Aklas pasimatymas“), kuria siekiama sudaryti sąlygas regėjimo negalią turintiems žmonėms susipažinti su nacionaliniu dailės paveldu, parengta bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga ir Nacionaline dailės galerija. Paroda BLIND DATE skirta regos negalią turintiems žmonėms. Ekspoziciją sudaro skulptorių Jono Aničo ir Mato Janušonio sukurtos reljefinės paveikslų reprodukcijos, kurias galima liesti rankomis ir tokiu būdu pažinti paveikslo turinį.

Į NDG nuolatinę XX–XXI a. ekspoziciją įsiterpiančios taktilinės reprodukcijos veda per skirtingas XX a. lietuvių tapybos stilistines kryptis, asmenybes ir tematikas, regos negalia turintiesiems leis pažinti gamtos ir miesto peizažus, portretus ir žmogaus kūno judesius, siurrealistinius vaizdinius.

Kaip pasakoja parodos BLIND DATE kuratoriai Agnė Matulevičiūtė, Matas Drukteinis ir Eglė Nedzinskaitė, didžiausias iššūkis buvo atrinkti tokius paveikslus, kurie reikšmingai praplėstų regėjimo negalią turinčių žmonių žinias ir suvokimą apie lietuvių dailę, atskleistų jos įvairovę ir kartu atitiktų bendruomenės poreikius ir tam tikrus kokybinius standartus.

„Parodą parengti padėjo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos konsultantai Irma Jokštytė ir Alvydas Valenta, taip pat šioje srityje bene didžiausią patirtį Lietuvoje sukaupusi menotyrininkė Diana Raudonienė. Tikimės, kad ekspozicija ir ją lydintys renginiai bus įdomūs ir naudingi neregių bendruomenei, taip pat paskatins diskusijas visuomenėje apie kultūros ir meno įstaigų prieinamumą žmonėms su įvairiomis negaliomis, atkreips dėmesį į profesionalaus meno galią mažinti atskirtį“, – pasakoja parodos kuratoriai ir pabrėžia, kad siekiant pristatyti įvairesnį lietuvių vaizduojamojo meno spektrą tikimasi ateityje plėsti taktilinių kūrinių kolekciją.

Parodą organizuoja VšĮ „Krantas“ ir VšĮ „Meno genas“, bendradarbiaudamos su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga ir „NDG Edukacijos“.

Taktilinė paroda „Blind Date“ veiks iki balandžio 8 dienos.