Jens Johnsson nuotrauka

Islandijos parlamente Altinge pristatytas įstatymo, numatančio drausti berniukų apipjaustymą dėl nemedicininių priežasčių, projektas. Jis įtvirtintų šešerių metų įkalinimo bausmę už dalies ar visų vaiko lytinių organų pašalinimą. Islandija taptų pirmąja Europos šalimi, draudžiančia berniukų apipjaustymą.

Teigiama, jog apipjaustymas, kurį praktikuoja žydai ir musulmonai, pažeidžia vaikų teises. Šių religijų atstovai teigia, kad siūlomu įstatymu kėsinamasi į religijos laisvę. Skaičiuojama, kad iš kiek daugiau nei 300 tūkst. Islandijos piliečių 250 yra žydai ir 1,5 tūkst. musulmonai.

Įstatymo projektą užregistravo aštuoni Altingo nariai iš kelių skirtingų politinių partijų. Progresyvistų partijai priklausanti parlamentarė Silja Dögg Gunnarsdóttir, pristačiusi įstatymo projektą, praėjusio mėnesio pradžioje teigė, kad „visi turi teisę tikėti, kuo nori, tačiau vaiko teisės yra aukščiau“. Anot jos, daug apipjaustymo „aukų“ su ja susisiekė ir dalinosi savo istorijomis, siekdami paramos. „Mums, kaip visuomenei, svarbu šia tema diskutuoti. Tai patvirtina vyrų, kurių kūnai buvo apipjaustyti be sutikimo, patirtis.“

2005 metais Islandijoje buvo uždraustas moterų genitalijų apipjaustymas, ypač paplitęs keliose dešimtyse Afrikos šalių, Irake, Jemene, Indonezijoje. Įsigaliojus naujai siūlomam įstatymui, apyvarpės pašalinimas, dažniausiai atliekamas berniukams kūdikiams, kurio neigiamas ilgalaikis poveikis sveikatai nepripažintas, būtų prilyginamas daliniam ar visiškam mergaičių klitorio bei kitų audinių pašalinimui, kurio ilgalaikės pasekmės – skausmas mylintis, sunkesnis gimdymas, cistos, nevaisingumas.

Šiaurės šalių – Norvegijos, Švedijos, Danijos, Suomijos – rabinai parašė Islandijos parlamentarams atvirą laišką, kuriame teigia, kad priėmusi tokį įstatymą ši šalis būtų vienintelė, draudžianti pačią svarbiausią žydų tradiciją. „Tai nebūtų pirmas kartas ilgoje žydų tradicijoje. Ne vienas despotiškas režimas bandė užspausti mūsų žmones ir išnaikinti judaizmą, draudžiant religines praktikas“, – rašoma laiške, nurodant, kad apipjaustymą draudė naciai. Siūlomas draudimas, anot Šiaurės šalių rabinų, garantuotų, kad nė viena žydų bendruomenė Islandijoje neįsikurs.

Neseniai pirmuoju nuolatiniu Islandijos rabinu nuo Antrojo pasaulinio karo tapęs Avi Feldmanas išsakė viltį, kad už įstatymo projektą balsuota nebus, o visų tikinčiųjų teisės bus saugomos ir gerbiamos. Apipjaustymas, pažymėjo rabinas, yra vienas iš pagrindinių žydiško gyvenimo principų. Europos rabinų konferencijos prezidentas Pinchas Goldschmidtas pareiškė, kad apipjaustymas – svarbi ir esminė žydų gyvenimo dalis. Niekas pasaulyje negali uždrausti žydams įgyvendinti šio svarbaus dieviškojo įstatymo (mitzvah). „Nors žydų Islandijoje mažai, negalima ignoruoti pavojingo precedento, kurį sukurtų šis įstatymas ir jo poveikio, galinčio pasireikšti ir kitose valstybėse“, – teigė jis.

Islandijoje gyvenantis imamas Ahmadas Seddeeqas taip pat kritikavo užmojį drausti berniukų apipjaustymą. „Tai... dalis mūsų tikėjimo. Tai liečia mūsų religiją ir manau, kad tai yra... religijos laisvės pažeidimas.“ Kitas imamas Salmannas Tamimi teigė, kad apipjaustymas nepadaro žalos, jei yra atliekamas ligoninėje, o siūlomu įstatymu apeliuojama į žmonių emocijas, o ne įrodymus.

Kritiškai įstatymo projektą vertina ir Islandijos liuteronų bažnyčios vyskupė Agnes M. Sigurdardottir, perspėjusi, kad dėl tokio žingsnio žydai ir musulmonai gali jaustis šalyje „nepageidaujami“. Pasak jos, įteisinus šį draudimą, judaizmas ir islamas taptų kriminalizuotomis religijomis. 

Palaikymą žydų ir musulmonų bendruomenėms išreiškė ir Miuncheno arkivyskupas, kardinolas Reinhardas Marxas, Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) pirmininkas, teigdamas, kad tai „pavojingas išpuolis prieš religijos laisvę“. Anot jo, vaiko sveikatos apsauga yra pagrįstas kiekvienos visuomenės tikslas, tačiau šiuo atveju tai daroma instrumentiškai, be mokslinio pagrindo ir stigmatizuojant konkrečias religines bendruomenes.

Kard. Marxas ragino ES institucijas imtis veiksmų, jei berniukų apipjaustymą draudžiantis įstatymas būtų priimtas Islandijos parlamente. Islandija nėra ES narė, tačiau priklauso Europos ekonominei erdvei.

Berniukų apipjaustymas teisėtas visose Europos šalyse. Tačiau kontroversijų netrūksta: Vokietijoje dėl šio klausimo vyko teismas 2012 m., kurio nuosprendyje teigta, kad ketverių metų musulmonų berniuko apipjaustymas sukėlė komplikacijų, kurios nepataisomai pakeitė kūną. 2013 m. Europos Taryba rekomendavo užtikrinti geriausias medicinines ir higienines praktikas apipjaustant berniukus. 2016 m. Didžiojoje Britanijoje teismas nusprendė, kad musulmonas negalėjo nuspręsti dėl savo sūnų apipjaustymo, nes tam nepritarė motina.

Pirmasis įstatymo projekto svarstymas Altinge vyks kitą savaitę. Mažai tikėtina, kad siūlomą įstatymą palaikys dauguma 63 vietų Islandijos parlamente. Jo nepalaiko nė vienas ministras, tačiau paramą uždrausti keturių tūkstančių metų senumo religinį ritualą išreiškė 422 Islandijos gydytojai. Jų teigimu, apipjaustymas pažeidžia Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ir gydytojų duodamą Hipokrato priesaką. Anot jų, apipjaustymas Vakaruose neduoda jokios naudos berniukų sveikatai. Tuo metu Amerikos pediatrų akademija teigia, kad iš berniukų apipjaustymo mediciniškai yra daugiau naudos nei rizikos, tačiau ne tiek, kad būtų galima šią praktiką rekomenduoti visiems.

Pasak gydytojo Eyjolfuro Thorkelssono, 422 parašai buvo surinkti per dvi paras. Už draudimą pasirašė ketvirtadalis visų praktikuojančių Islandijos gydytojų. Nuo 2006 m. Islandijos valstybinėse ir privačiose ligoninėse buvo apipjaustytas tik 21 jaunesnis nei 18 metų berniukas. E. Thorkelssono teigimu, chirurginė procedūra yra skausminga, o komplikacijos gerai žinomos Islandijos gydytojams, kurie važiuoja praktikuotis į ligonines Šiaurės Europoje ar Jungtines Valstijas, kur apipjaustymas labiau paplitęs. „Daugumai gydytojų šis tėvų prašymas nepatogus“, – sakė jis.

Visame pasaulyje apipjaustoma nuo 25 iki 35 proc. naujagimių berniukų. Statistika plačiai varijuoja. Tokiose šalyse kaip Švedija ar Japonija apipjaustoma vos 1 ar 2 procentai kūdikių, o musulmoniškose valstybėse – iki 80 proc.

Parengta pagal Crux, BBC ir The Times of Israel publikacijas