Naująjį numerį Artuma pradeda popiežiaus Pranciškaus laišku gavėniai – jo troškimu, kad tą žinią perskaitytų ir katalikai, ir kuo daugiau Dievui atviros širdies žmonių. „Kadangi įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals“ (Mt 24, 12) – rodos, baugokai skambanti citata, jei toliau neatrastume Šventojo Tėvo patikinimo mums: „Jei kartais atrodo, jog meilė daugelio širdyse gęsta, ji visada liepsnoja Dievo širdyje!“

Kovo Artumoje, tęsdami metų temą apie Šventąją Dvasią, kaip tik ir dalijamės šia Dievo meilės žinia: apie Dvasią Guodėją – mums siųstąjį tikrą „paguodos Dievą“ (Rom 15, 5)!

Apie šį dangiškąjį advokatą rašo pranciškonas br. Ramūnas Mizgiris, teigdamas, jog „žmogus dažnai jaučiasi vienišas ir prislėgtas šios regimosios visatos platybėse: nuovargis jį pakerta, rytojus baugina, draugai išduoda. Kas bus jo globėjas, gebantis jį padrąsinti?“

Šia tema kalbant negalėjome neprisiminti garsaus kapucino tėvo Raniero Cantalemessos, atnešusio Lietuvai per savo misijas 1999 ir 2000 metais tikrą Dvasios paguodą, bei jo knygos Dvasios giesmė („Gyvieji akmenėliai“, 2010). Siūlome iš jos Popiežiaus namų pamokslininko tekstą apie Dievo Dvasiai taikomą Parakleto vardą, įpareigojantį ne tik šauktis Jos, bet ir patiems būti parakletais – pagal apaštalo Pauliaus paraginimą: „Guoskite ir stiprinkite vieni kitus“ (plg. 1 Tes 5, 11).

Tik ar esame paguodą priimantys žmonės? Antraip kodėl taip lengvai pasiduodame visokioms krizėms, gyvename vienatvėje?.. Joana Gimberytė-Juronė rašo apie nūnai net tarp jaunų žmonių „madingą“ frazę „man depresija“ – tikra ar tariama... Vanda Ibianska rašo apie vienatvę, sakydama, jog tikrų vienišių šiandien reikėtų ieškoti „su LED prožektoriais“. Daugumai vienatvė – nemiela, tačiau ypač senatvėje neišvengiama palydovė. Tačiau, pasak redaktorės Vandos, net ir juodžiausią apleistumo valandą gelbsti malda: 10–20 „Sveika, Marija“, ir palengvėja... Semkimės geros patirties ir gyvenimo išminties!

Kovo Artumoje – ir nuostabios istorijos apie Dievo Dvasios stebuklus žmonių gyvenime: tai Aido ir Dianos Adomaičių liudijimas, kaip būdami netikintys jie namo grįžta... katalikais, abu, tą pačią dieną, praėjus savaitei po Sekminių, tuomet jiems dar nieko nereiškusių; tai ir tėvo Antano Saulaičio SJ surinkta daugybės paprastų, tūkstančius paguodusių šventų moterų „mažoji enciklopedija“; tai ir pasakojimas apie dar vieną mažai žinomą didžiadvasį mūsų tautietį – jauną jėzuitą t. Andrių Rudaminą, prie kurio kapo Kinijoje kinai dar ilgai ėję melstis...

Per kino filmų recenzijas apie mūsų vertybes kalbantis Ramūnas Aušrotas šįsyk paliečia žmogaus suaugystės temą ir paguodžia paauglių tėvus: paauglys yra kaip kaktusas, ir vienintelė teisinga pedagogika – jį tiesiog apkabinti.

Ar popiežių vardai – tik monarchinis reliktas, sena, prasmės nebeturinti tradicija? Į tai įdomiausiomis istorijomis atsako Tomas Viluckas, besiruošiant Šventojo Tėvui apsilankymui Lietuvoje, tęsdamas ciklą apie popiežystę.

Kovo Artumoje sužinosime, už ką ir dėl ko dėkoja vyrams natūralaus šeimos planavimo mokytoja Ingrida Vuosaitytė; kaip daktaras Vytis Žemaitis guodžia moteris, sergančias „paslaptingąja“ migrena; dėl kokio keisto smurto guodžiasi ses. Ona Vitkauskaitė MVS... O garsiojo Don Kamilio (jei dar neįsigijote šios mūsų leidyklos unikalios knygos – paskubėkite) autoriaus Giovannino Guareschio apsakymas apie „šventus“ moters atsiminimus dovanoja gero humoro, o su juo – ir vitamino C dozę nuo „dešimtmečio“ gripo viruso.

Norinčius susigrąžinti ne tik kūno jėgas ši gavėnia neišvengiamai atves prie klausyklų. „Nepamirškime, kad nuodėmė būna ne vien, kai ką nors nederamo padarome, bet kai nepadarome gero, kurį galėjome padaryti, ar jį blogai padarome“, – gerais patarimais apie atgailą ir išpažintį dalijasi redakcijos kapelionas kun. Artūras Kazlauskas.

Po Knygų mugės susitikimų sėsime prie naujų knygų, – sėskime ir prie kovo Artumos! Tegul jos tekstai ir dailininkės Silvijos Knezekytės su meile kurta vaizdų kalba irgi pasitarnauja – kiekvienam reikalingiausiai – keliaujant į Viešpaties Velykas su Jo atleidimo ir paguodos Dvasia.