Alexander Dummer/Unsplash.com nuotr.

LRT RADIJO laida „10 balų“LRT.lt

Vaikams iki dvejų metų iš viso nerekomenduojama būti prie išmaniųjų prietaisų ekranų, bet Lietuvoje šios rekomendacijos nėra paisoma, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė. Anot jos, nors dauguma tėvų mano, kad naudodamiesi išmaniaisiais prietaisais vaikai lavina įgūdžius, iš tiesų taip nėra, o, pavyzdžiui, kalbos raidai tai gali netgi kenkti.

Anot R. Jusienės, tyrimai rodo, kad vaikai prie ekranų praleidžia gana daug laiko. Be to, trukmė padidėja savaitgaliais ir atostogų dienomis. „Ši trukmė iš tiesų ilgėja vos ne vidutiniškai valanda. Bet šiaip, deja, kol kas ko Lietuvoje neturime, nei atliktų tokio pobūdžio tyrimų, nei aiškių rekomendacijų tėvams, ugdytojams, kitiems specialistams.“

Remdamasi kitų šalių atliktais tyrimais, R. Jusienė tvirtina, kad iki dvejų metų vaikams išvis nerekomenduojama būti prie ekranų, tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, tokios rekomendacijos nėra laikomasi ir kai kurie vaikai prie ekranų praleidžia gana daug laiko.

„Kaip sakiau, vidutiniškai trečdalis iki dvejų metų vaikų per dieną prie ekranų praleidžia apie valandą laiko. Turėkime omenyje, kad kartais tėvai (ir jie patys tai pastebi) sumažino tą trukmę, atsakydami į klausimus apklausose“, – akcentuoja R. Jusienė.

Jos teigimu, atlikti tyrimai parodė, kad trejų–penkerių metų amžiaus vaikams, praleidžiantiems prie ekranų daugiau nei dvi valandas, pasireiškia prastesnė emocinė savijauta, padaugėja elgesio problemų, miego sutrikimų, fizinės sveikatos problemų.

„Labai įdomu tai, kad pastebėjome sąsajas su gastroenterologiniais simptomais: neaiškios kilmės pilvo skausmais, pykinimu ir pan. Trejų–penkerių metų vaikų netgi apie trečdalis savaitgaliais prie ekranų būna netgi tris valandas ir daugiau. Tai vėlgi labai didelė trukmė buvimo prie ekrano“, – atkreipia dėmesį R. Jusienė.

Hal Gatewood/Unsplash.com nuotr.

Jos aiškinimu, tyrimai taip pat rodo, jog neretai tėvai mano, kad technologijos gali turėti teigiamos įtakos jų vaikui, todėl buvimo prie įvairių ekranų neriboja. Medikės teigimu, tėvai nurodo esantys įsitikinę, kad technologijos gali pagerinti pažintinius gebėjimus ir paskatinti kalbos raidą.

„Tai mus nustebino. Šiaip kaip tik gana nemažai užsienio šalyse atliekamų tyrimų rodo, kad yra atvirkščiai – ypač kalbos raidai tai gali netgi kenkti. [...] Tėvai dažniausiai motyvuoja taip. Mes netgi tyrime pastebėjome – kuo palankiau tėvai vertina technologijų poveikį vaikų raidai, tuo jie ilgiau leidžia vaikams būti prie ekranų.“, – sako R. Jusienė.

Ji akcentuoja – nėra išskirtinio tėvų, leidžiančių vaikams daug laiko naudotis išmaniaisiais prietaisais, socialinio portreto. Tačiau mokslininkė tvirtina – kuo žemesnio išsilavinimo tėvai, tuo jie ilgiau leidžia vaikams naudotis mobiliaisiais telefonais ir žiūrėti televizorių.

„Dar viena pastebime (tai ypač didelė problema, susijusi su mažais vaikais), televizorius naudojamas kaip fonas. Televizorius tiesiog būna namuose įjungtas, nors tuo metu, atrodytų, vaikas jo aktyviai nežiūri. Tai daro įtaką netgi miego kokybei“, – tvirtina R. Jusienė.

Jai antrina ir Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėja Rūta Praninckienė, kuri pabrėžia – svarbu ne tik tai, kad televizorius įjungtas, bet ir tai, ką vaikas žiūri: „Pastebima koreliacija tarp, ar vaikai žiūri suaugusiems skirtas laidas, suaugusiųjų filmus, ir prabudimų naktį. Vaiko miegas tampa neramus, kenčia miego kokybė. Be to, pailgėja užmigimas ir sutrumpėja pati miego trukmė, nes užmigimas užtrunka iki 1–3 valandų.“

Medikės aiškinimu, dėl ekranų skleidžiamos mėlynos šviesos sutrinka melatonino, hormono, kuris reguliuoja miegą, išsiskyrimas. Dėl to gali kilti su miego kokybe susijusių problemų. Be to, ilgas sėdėjimas prie kompiuterių ar kitų elektroninių prietaisų gali lemti ir koncentracijos stoką, dėl ko sutrinka mokymosi, įsiminimo procesai. Visa tai gali lemti emocijų problemas ir netgi paskatinti polinkį į depresiją.

R. Praninckienė taip pat pabrėžia, kad iki trejų metų vaikai, naudodamiesi išmaniaisiais prietaisais nieko neišmoksta, net kai naudojasi specialiomis lavinamosiomis programėlėmis.

„Mažiems vaikams jos neveikia. Truputėlį vyresniems – taip, ugdymo tikslais galima jas naudoti. Reikėtų atskirti – nieko baisaus, kai mokyklose yra ugdomos informacinių technologijų žinios. Tai toks tikslingas naudojimasis [išmaniosiomis technologijomis] sprendžiant problemas, mokantis ir t. t., bet mes kalbame apie buvimą prie ekranų užsiimant kitomis veiklomis“, – akcentuoja pašnekovė.

Ji apibendrina, kad net ir mokyklinio amžiaus vaikams, paaugliams prie ekranų rekomenduojama praleisti nedaug laiko: „Vis dėlto rekomenduojama, kad ta trukmė nebūtų daugiau kaip dvi valandos. Kaip bedarysi tyrimus, jeigu prie ekranų praleidžiamo laiko trukmė būna trys ir daugiau valandų, lyginant ilgiau ir trumpiau praleidžiančius, atrandi skirtumai. Kalbame apie neigiamas pasekmes.“

R. Praninckienės teigimu, tyrimas taip pat parodė, kad vaikai išmaniaisiais prietaisais naudojasi dažniau ir ilgiau, kai šie yra kambaryje. Dėl šios priežasties medikė rekomenduoja įvairius prietaisus išjungti ar tiesiog išnešti iš kambario, kuriame vaikas miegos.

„Kreipiamės į tėvelius ir prašome, kad prietaisai prieš miegą, ramybės laikotarpyje, kambaryje, kur vaikas miegos, būtų išjungti, kad visai nebūtų tuose kambariuose telefonų, nes iš tiesų vaikai tada laukia tos žinutės, nerimauja, todėl sutrinka užmigimas“, – sako R. Praninckienė.

lrt