Pianistė Eglė Andrejevaitė. M. Mikulėno nuotr.

Tyliai užsiveria biurų durys, skubančių ir kamščiuose dūstančių piko valandų šurmulys lieka už lango. Pačių įvairiausių specialybių, amžiaus ir profilių žmonės pildo savo svajones arba tiesiog atsipalaiduoja po įtemptos darbo dienos tapydami, grodami ar lankydami choro repeticijas.

Šiandien galima pasirinkti iš daugybės menų kursų pradedantiems ir pažengusiems suaugusiems mokiniams. Visi jie nestokoja ir populiarumo, ir norinčiųjų lankyti bei mokytis.

Pianistė Eglė Andrejevaitė jau septynerius metus moko suaugusiuosius groti fortepijonu, šiemet įkūrė ir savo studiją „TonArt“. Pasak ir pažengusiuosius, ir norinčiuosius išmokti groti mokančios pianistės E. Andrejevaitės, kiekvienas gali to išmokti, o pradėti muzikuoti niekada nevėlu. Vyriausiajam jos mokiniui – 64 metai.

Bene įdomiausi yra apsisprendimo motyvai praverti jos studijos duris tų, kurie niekada negrojo. Pradedančiuosius labiausiai patinka mokyti ir pačiai pianistei. Be to, E. Andrejevaitė pripažįsta, kad tiesiog dievina savo mokinių istorijas ir atėjusiųjų būtinai užklausia, kas paskatino atrasti fortepijono atlikimo meną.

Suaugusių mokinių motyvai labai įvairūs: nuo vaikystės svajonės įgyvendinimo iki romantiškų ar net medicininių – gydytojų rekomendacijos treniruoti pirštų smulkiąją motoriką. Paklausta, kokia labiausiai įstrigusi istorija, Eglė prisiminė, kaip jai atrodė, neįmanomą užduotį.

„Prieš porą metų, vasarą, paskambino moteris ir pasakė, kad nori savo vyrui įteikti vestuvių dovaną – atlikti fortepijonu jo mėgstamiausią dainą su styginių kvartetu. Kai sužinojau, kad ji – niekad gyvenime negrojusi, pirmą kartą išteka ir iki vestuvių liko 3 savaitės, tyliai pamaniau – „neįmanoma“. Ir ką gi – kiekvieną dieną ėjo į pamokas. Tiek valios, drąsos ir meilės viename žmoguje nesu mačiusi. Per vestuves jai akomponavo Lietuvos operos ir baleto teatro orkestro muzikantų kvartetas. Klausiau įrašą – puikiai pavyko“, – šypsodamasi pasakojo pianistė.

Pakalbinta Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos suaugusiųjų mokymo skyriaus vadovė Ieva Paltanavičiūtė teigė, kad studijas čia renkasi ir jauno, ir solidaus amžiaus mokiniai. „Buvo, kad ir baigę kursus neišsiskirstė, kartu nuomojosi dirbtuves ir rengė parodas galerijose. Neseniai vieną absolventę sutikau šviesų festivalyje, jau kaip savarankišką menininkę“, – mintimis dalijosi I. Paltanavičiūtė ir ragino drąsiai praverti dailės mokyklos duris, jei tikrai yra noro kurti.

Tarnautojai, gydytojai, teisininkai, informacinių technologijų, viešųjų ryšių specialistai – dažnos mokinių specialybės, kurias vardijo studijų atstovai. 

Advokatas Jonas Urbonas dienos metu dirba įtemptą teisininko darbą. Laisvalaikiu ir vakarais jis skuba į choro „Pro Musica“ repeticijas. Kalbėdamas apie motyvus, kodėl pasirinko dainuoti ir kodėl net daug dirbdamas septintus metus vaikšto į repeticijas, važiuoja į gastroles, Jonas teigė: „Choras man kaip prisilietimas prie amžinosios muzikos ir įdomus socialinis reiškinys. Susiburiame dainuoti, įsiklausyti vienas į kitą ir visą gerą energiją perduoti klausytojams.“

Menai, kaip ir bet kokia su kasdieniu darbu nesusijusi veikla, padeda atsipalaiduoti, suvaldyti stresą, gerina santykius su aplinkiniais ir artimaisiais. Anot fortepijono mokytojos E. Andrejevaitės, pavyzdžiui, grojimas išlaisvina asmenybę, suteikia drąsos kasdienėse pareigose ir darbuose, todėl tereikia nebijoti ir išbandyti.