Perpetua ir Felicita (m. 203), Kartaginos (Afrikoje) kankinės. Perpetua buvo kilminga romėnė – matrona, Septimijaus Severo persekiojimų metu suimta su keletu kitų krikštui besiruošiančių krikščionių, jai esant nėščiai. Kartu su ja buvo suimta taip pat besilaukianti kūdikio jos vergė Felicita, jos vyras Revokatas, taip pat Saturninas ir Sekundas.

Areštuotieji iš pradžių buvo laikomi privačiuose namuose ir persekiotojai ypatingai tardė moteris, reikalaudami atsižadėti krikščionybės. Kai net Perpetuos tėvui nepavyko jos atkalbėti nuo tikėjimo, kaliniai buvo išvežti į kalėjimą. Ten Perpetua pagimdė dukrelę, kuri buvo iš jos atimta, o visi suimtieji išvesti mirti susirinkusios minios akivaizdoje.

Kankinių mirčiai buvo paruošti išalkę ir įsiutinti žvėrys: keli leopardai, meškos ir kuilys. Įsiutę žvėrys puolė besimeldžiančius žmones, juos sužeidė ir pasitraukė. Tada išėję į areną gladiatoriai nužudė kankinius.

1907 m. kasinėjant Kartaginoje Didžiosios Bazilikos vietą, buvo atrastas užrašas, jog šioje bazilikoje yra palaidotos Perpetua ir Felicita. V a. jų kultas jau buvo išplitęs visoje Bažnyčioje.

„Liturginis kalendorius“