Kartą Jėzus išvarė nebylumo demoną. Demonui išėjus, nebylys prakalbėjo, ir minia stebėjosi. Kai kurie žmonės sakė: „Jis išvaro demonus su demonų valdovo Belzebubo pagalba“. Kiti, mėgindami jį, reikalavo ženklo iš dangaus. 
    Žinodamas, ką jie mano, Jėzus jiems tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų. Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė?! Jūs gi sakote mane išvejant demonus su Belzebubo pagalba. Jeigu jau aš išvarau juos su Belzebubo pagalba, tai su kieno pagalba išvaro jūsų sekėjai? Todėl jie bus jūsų teisėjai. Bet jei aš išveju demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė. 
    Kai apsiginklavęs galiūnas sergi savo sodybą, tada jo turtas apsaugotas. Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį. 
    Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto“.

Jer 7, 23–28: Tai toji tauta, kuri nepaklausė Viešpaties, savo Dievo, balso

Ps 95, 1–2. 6–7. 8–9. P.: O, kad išgirstumėt šiandien, ką Viešpats byloja: „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės!“

 


Evangelijos skaitinį komentuoja sKūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Šiandien pirmajame skaitinyje girdime apie didį Dievo troškimą palaikyti ryšį su išrinktąja tauta, kurią Jis išvedė iš Egipto žemės. Jis trokšta ne aukos ar atnašų, bet meilės santykio, idant tauta klausytų Jo balso ir saugotų sandorą.

Mums pasakojama, kad tauta nesiklausė, nekreipė dėmesio, bet atgręžė Dievui nugarą. Dievas taip ilgisi ryšio su mumis, kad atsiuntė į pasaulį savo mylimąjį Sūnų Jėzų, manydamas, kad Jo klausys. Tačiau šiandienos Evangelijoje matome Jį atmestą, apkaltintą.

Paprasti žmonės stebėjosi Jo žodžiais ir darbais, bet „visažiniai“, Rašto aiškintojai ir fariziejai kaltino Jėzų veikiant demono galia.

Kaip mes reaguojame į Dievo Žodį, kviečiantį mus į susitikimą su Juo? Šiuo gavėnios laiku girdime kvietimą atsiversti ir tikėti Evangelija, tikėti Jėzų ir gyventi Jame. Ar klausome Jo balso, Jo kvietimo draugystei? Ar skiriame daugiau laiko pabūti Jo artume? Ar džiaugiamės didžiais dalykais, kuriuos Jis daro mūsų gyvenimuose ar sakome – ne, ačiū, Viešpatie, susitvarkysiu pats, kaip kad darė izraelitai, neklausydami Jo balso?

Jo balsas mus pasiekia daugeliu būdų, vargšų maldavimuose, silpnųjų dejonėse, atstumtųjų akyse. Ar pagelbėjau kuriam nors iš jų, suteikiau pagalbą? Ar pasitikiu Jėzumi, ar savimi?

Kokie liūdni šie Jėzaus žodžiai: „Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto.“ Melskime malonės klausytis Jėzaus balso varguoliuose ir pasilikdami vienybėje su Jėzumi pagelbėkime tokiu būdu, koks mums yra prieinamas. Nenusigręžkime nuo jų, nes juose yra Jėzus, todėl būkime su Jėzumi ir klausykimės Jo balso, kuris kviečia kiekvieną būti su Juo, Jėzumi, mūsų meile.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai