Vienas iš Rašto aiškintojų atėjęs paklausė Jėzų: „Koks yra visų pirmasis įsakymas?“ 
    Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: 'Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk savo Viešpatį Dievą visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis'. Antrasis: 'Mylėk savo artimą, kaip save patį'. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu“. 
    Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: 'Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo, o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą, kaip save patį' svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas“. 
    Matydamas, kaip išmintingai jis atsakė, Jėzus jam tarė: „Tu netoli nuo Dievo karalystės!“. Ir niekas daugiau nebedrįso jo klausinėti.

Oz 14, 2–10: Niekad nebesakysime savo rankų padarui: „Mūsų Dieve“

Ps 81, 6c–8a. 8bc–9. 10–11ab. 14. 17. P.: Aš esu Viešpats, tavo Dievas: o kad tu manęs paklausytum!


Evangelijos skaitinį komentuoja sKūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Pranašas Ozėjas drąsina žmones grįžti pas Dievą: „Grįžę prie Viešpaties, taip jam kalbėkite: „Panaikink visą kaltę, kad gavę ką gera, už tai atsiteistume savo lūpų vaisiais.“ Gavėnia yra išskirtinis metas sugrįžti pas Viešpatį, jei nuklydome ar Viešpatį įžeidėm. Dievas mus myli ir laukia mūsų sugrįžimo. Kai pasielgiame netinkamai, nesusivaldome ar pan. ir mus apima gėda, šiandienos pirmojo skaitinio žodžiai padrąsina mus sugrįžti: „Atsiversk, Izraeli, į Viešpatį, savo Dievą“, nes Jis trokšta pagydyti atkritimą idant atleidimo džiaugsmas ir pilnatvė būtų atkurta.

Evangelija ragina mus mylėti Dievą ir artimą. Dievas mus taip myli, kad ilgisi ir trokšta atsiliepimo meile, todėl Jėzus sako: mylėk visa širdimi, visiškai, ne tik tuomet, kai taip jauti, bet stenkis išsaugoti Dievo prisiminimą mintyse ir širdyje visą dieną. Trumpa malda „myliu tave, Viešpatie,“ maloni mus mylinčiam Dievui. Tegu Jis būna mūsų gyvenimo centras, prašykime Jo pagalbos darbuodamiesi ir padėkokime, kai pasiseka ką nors nuveikti. Prisimindami Dievo meilę, mylėsime ir savo artimą. Jėzus mums sako mylėti artimą kaip save patį – iš tiesų kiekvienas tikriausiai trokštame, kad būtų gera, būtume sveiki ir laimingi, taigi, norėkime to ir savo artimui. O mūsų artimieji nėra tik tie, kas gyvena šalia mūsų, bet kiekvienas ligonis, vienišas ir palūžęs žmogus, pabėgėliai ir benamiai, nes visi priklauso tai pačiai Dievo vaikų šeimai. Atstumas nieko nereiškia, kai meilė mus vienija. Pamilkime žmones, kasdien savo maldoje apkabindami visus esančius arti ir toli, kuriems reikia pagalbos. Paveskime juos ir save pačius Dievo gailestingumui ir meilei.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai