Kompozitorius Laimis Vilkončius. Juozo Siruso nuotr.

Po pernai įvykusios didžiulio pasisekimo sulaukusios roko operos „Eglė“ premjeros kompozitorius Laimis VILKONČIUS netruko kibti į naujus kūrybinius darbus. Kovo 17–18 dienomis Vilniaus kongresų rūmuose kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru jis pristatys naujausią savo kūrinį, šį kartą skirtą vaikams – pagal Dianos Gancevskaitės libretą sukurtą miuziklą „Benediktas ir Žirafa“. Apie būsimą pastatymą kalbamės su kompozitoriumi L. Vilkončiumi.

Pernai gegužę įvyko Jūsų roko operos „Eglė“ premjera, ne tik sulaukusi didžiulio žiūrovų susidomėjimo, bet ir muzikos kritikų įvertinta kaip vienas geriausių visų laikų šio žanro kūrinių Lietuvoje. Dabar grįžtate prie muzikos vaikams. Kuo jums įdomu kurti muziką jaunesnio amžiaus auditorijai?

Gal bus kiek netikėta, bet kurti muziką vaikams, dainuoti ir klausytis mane paskatino Sigito Gedos šiai auditorijai skirta poezija. Sigitas mokėjo su vaikais kalbėtis suaugusiųjų kalba. Kažkokiu stebuklingu būdu buvo perpratęs vaikų mąstyseną ir pačių mažiausiųjų žodyną.

Taigi Sigito poezijoje neužtikau taip dažnai pasitaikančio dirbtinumo, kai su vaikais bendraujama ne su tokiais, kokie jie yra iš tikrųjų, o su tokiais, kokiais norėtume, kad būtų. Pagal Sigito tekstus ir man muzikinės idėjos lengviau gimdavo. Neskaičiavau, bet ar nebūsiu kompozitorius, sukūręs daugiausia vokalinės muzikos pagal S. Gedos tekstus: vaikams, suaugusiesiems, solistams, ansambliams, chorams... Juk ir „Eglei“ libretą specialiai sukūrė S. Geda.

Be to, muzikinės dramaturgijos žanras mane domina nuo tų laikų, kai Andrew Lloydas Weberis sukūrė roko operą „Jėzus Kristus – superžvaigždė“. Šis kūrinys man padarė didžiulį įspūdį ir nemažą įtaką. Mano paties kūrybiniame aruode jau yra porą operų, baletas, dabar jau ir miuziklas. Deja, kaskart panorėjęs sukurti naują šio žanro kūrinį susiduriu su didžiausia problema – libretu. Kokie nors pilki neįkvepia. S. Geda savo išskirtiniu talentu mane savotiškai išlepino, padovanodamas libretą roko operai „Eglė“. Po to ir mano reikalavimai libretams gerokai išaugo.

Kaip jus surado „Benedikto ir Žirafos“ istorija?

Sumanymas sukurti naują miuziklą visai šeimai gimė prieš keletą metų. Valstybinis choras „Vilnius“ mane suvedė su puikia dainuojančia aktore Gabrielia Kuodyte. Abu vaidinome ir dainavome teatralizuotame choro koncerte „Dievo vabalo kelionė“. Pamenu, grįždami po „Vabalo“ parodymo Rumšiškėse ir Žiežmariuose autobuse su Gabrielia sėdėjome šalia. Tada ir pasakiau jai, kad galėtume pagalvoti apie naują miuziklą. Tik abejojau, ar pavyktų rasti įdomų libretą. 

Kuriant „Vabalą“ mums talkino Gabrielios draugė dramaturgė D. Gancevskaitė. Netrukus sužinojome, kad Diana neseniai buvo parašiusi eiliuotą pjesę „Benedikto žirafa“. Skaitydamas ją iš karto užkibau už originalaus ketureilio:

Kas ten beldžia ir kodėl?

Kodėl ten beldžia kas?

Šitaip belsti gali tik,

Tik labai kažkas.

O kai jau turėjau tinkamą libretą, pasiūliau būsimą naują kūrinį Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovui ir vyr. dirigentui profesoriui Gintarui Rinkevičiui ir programas visai šeimai diriguojančiam maestro asistentui Ričardui Šumilai. Tikrai nemažam mano džiaugsmui, šis pasiūlymas buvo priimtas, paskiriant premjeros datą.

Kompozitorius Laimis Vilkončius. Juozo Siruso nuotr.

Kūrinio muzikinė kalba ir turinys išdėstyti taip, kad nenuobodžiautų nei vaikai, nei jų tėvai ar seneliai. Turbūt sutiksite, kad ne taip dažnai į veiksmą įtraukiami orkestro muzikantai ar net dirigentas. „Benedikte ir Žirafoje“ jiems tenka ne tik groti, bet ir vaidinti, replikuoti.

Apie ką pasakoja „Benediktas ir Žirafa“?

Miuziklo siužete žiūrovai nesunkiai atpažins panašią į gerai pažįstamo Karlsono, kuris gyveno ant stogo, istoriją. Aname pasakojime berniukui Mažyliui netikėtai pasirodo padykęs, skraidantis dėdė Karlsonas. Mūsų miuzikle šeštame aukšte esančio buto lange netikėtai pasirodo tikros Žirafos galva. Sunku pasakyti, ar tiesiai iš Afrikos labai jai rūpimu klausimu atkeliavusią Žirafą mato tik tame bute gyvenantis Benediktas ir jo žaislai (merginų choras „Liepaitės“), ar atsitiktinai Žirafa kaskart randa priežastį išeiti iš buto kaip tik tada, kai į namus parlekia rūpesčiuose paskendusi Benedikto močiutė. Koks tas Žirafai itin svarbus reikalas ir kaip apskritai ši keista istorija baigiasi, bus galima sužinoti tik kovo 17–18 d. atėjus į Vilniaus kongresų rūmus. 

Kokio amžiaus vaikams skirtas miuziklas „Benediktas ir Žirafa“?

Net ir žinodamas, kad Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro artistai savaitgaliais paprastai groja visai šeimai skirtas programas, įteikdamas miuziklo partitūrą papildomai prašiau, kad šios rubrikos nekeistų. Juk kūrinio muzikinė kalba ir turinys išdėstyti taip, kad nenuobodžiautų nei vaikai, nei jų tėvai ar seneliai. Turbūt sutiksite, kad ne taip dažnai į veiksmą įtraukiami orkestro muzikantai ar net dirigentas. „Benedikte ir Žirafoje“ jiems tenka ne tik groti, bet ir vaidinti, replikuoti.

Miuziklui surinkta stipri aktorių komanda: pagrindinius vaidmenis atliks aktoriai Aistė Lasytė (Žirafa), Dominykas Vaitiekūnas (Benediktas) ir Gabrielia Kuodytė (Močiutė), žaislus įkūnys Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ merginų choras. Ar iš anksto turėjote sumanymą, kas galėtų kurti šiuos personažus?

Dar tik galvodamas apie naujo miuziklo sukūrimą žinojau, kad jame tikrai dainuos ir vaidins Gabrielia. Juk su ja pirmąja ir aptarinėjome naują idėją. Taip pat buvau apsisprendęs kviesti „Liepaičių“ merginų chorą. Įvairiomis aplinkybėmis buvau matęs puikių jų sceninių darbų. A. Lasytės ir D. Vaitiekūno vardai į galvą atėjo vieną gražų sekmadienio rytą. Pabudau ir iš karto nudžiugau pagaliau radęs puikų sprendimą.

Ne, jo nesusapnavau. Tiesiog atsibudus į galvą atėjo tokia pirma mintis. Ir ta mintis mane labai nudžiugino. Supratau, kad Žirafos personažas tarsi specialiai sukurtas Aistei, o Benedikto – Dominykui. Nemažai metų dirbdami kartu scenoje jie supranta vienas kitą iš pusės žvilgsnio ar judesio. Abu muzikalūs, pilni išmonės ir fantazijos, meistriškai improvizuoja netikėtose situacijose. Tik turėdamas galvoje šiuos vardus sėdau kurti muzikos jau konkrečiai pasirinktiems artistams.

Tai jau trečias Jūsų projektas su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Panašu, kad su šiuo kolektyvu turite sudaręs stiprų kūrybinį tandemą?

Tandemu mūsų bendradarbiavimo nedrįstu vadinti tik iš kuklumo. Bet jūsų klausimo formuluotė man labai maloni. „Benediktas ir Žirafa“ išties bus jau trečias darbas su Lietuvos valstybinius simfoniniu orkestru – 2015 m. orkestras maloniai sutiko pagroti mano autorinį koncertą, o pernai pristatėme roko operą „Eglė“. Su maestro G. Rinkevičiumi jau esame šiek tiek aptarę ir galimus ateities planus. Bet kuriuo atveju labai vertinu galimybę girdėti savo muziką, atliekamą vieno prestižiškiausių šalyje simfoninių orkestrų. 

Miuziklo vaikams „Benediktas ir Žirafa“ premjera įvyks kovo 1718 d. 12 val. Vilniaus kongresų rūmuose.