Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Antradienio popietę penkerių metų nacionalinio transliuotojo direktorės kadencijai išrinkta politikos apžvalgininkė, buvusi delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Ji pakeis dvi kadencijas LRT vadovavusį Audrių Siaurusevičių. Darbą moteris turėtų pradėti balandį.

Konkurse M. Garbačiauskaitė-Budrienė nurungė dešimt konkurentų: ligšiolinį LRT direktorių, Artūrą Račą, Kristupą Krivicką, Bernardą Gailių, Zigmą Vaišvilą, Laimoną Ubavičių, Liudviką Ragauskį, Juratę Černiauskienę, Aldarą Stonį ir Justą Senapėdį. Anksčiau kandidatavęs Arūnas Valinskas rinkimų dieną iš konkurso pasitraukė. 

Iš dvylikos narių susidedanti LRT taryba Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę išrinko antrajame balsavimo ture. Ji surinko 8 balsus. 

„Šiandien gavau labai didelį pasitikėjimo kreditą, kurio niekaip negalėsiu iššvaistyti ir kurį privalėsiu pateisinti. LRT taryba patikėjo man šiuos puikios žiniasklaidos grupės vairą – esu dėkinga ir drauge suvokiu, koks tai didžiulis iššūkis. Dar daugiau, laikau tai savo pilietine pareiga. Man bus garbė kurti modernesnį, skaidresnį, efektyvesnį nacionalinį transliuotoją.

Dėkoju visiems, kurie patikėjo manimi ir palaikė šiame žygyje ir, tikiuosi, palaikys toliau – man reikės jūsų patarimų ir paramos. Drauge su LRT taryba turėsime įgyvendinti LRT 2018-2022 metų strategiją. Ją galite rasti čia – ji ambicinga, moderni ir puiki, lengva nebus.

Pagrindiniai mano programos punktai:
Nacionalinis transliuotojas turi būti moderni organizacija, kurianti ir diktuojanti žiniasklaidos standartus Lietuvoje

1) Pasaulis keičiasi, turi keistis ir LRT. Svarbiausias iššūkis šiais laikais – ne tik kaip sukurti kokybišką turinį, bet ir kaip užtikrinti, kad jis pasiektų numatytas tikslines auditorijas. Tas pats turinys turi būti pateikiamas įvairiomis formomis, pritaikytas įvairiems įrenginiams, interneto platformoms, mobiliosioms programėlėms, socialiniams tinklams. Čia reikės gerai paplušėti, nes šiuo meti LRT.lt portalas vis dar labiau primena įmonės svetainę, o ne naujienų portalą, o socialiniuose tinkluose (išskyrus youtube, kur pirmauja), LRT pozicijos, švelniai tariant, – ne pačios geriausios.

2) Tam būtina didinti LRT kuriamo turinio integraciją, o turinio integracija neišvengiamai kelia organizacijos sinergijos klausimą – atskiroms redakcijoms ir skyriams nebebus įmanoma apsiriboti vien siauru savo veiklos baru, teks labiau atsiverti ir bendradarbiauti su kitais. Derėtų sujungti LRT radijo, televizijos ir interneto redakcijų pajėgumus, siekiant užtikrinti kuo didesnį bendradarbiavimą ir kuo platesnį įvairiausių temų atspindėjimą.

3) Tuomet iškyla LRT struktūros klausimas. Būtina peržiūrėti, ar organizacijos struktūra atitinka esamus jos poreikius, ar darbo procesai organizuojami sklandžiai, ar nėra besikartojančių darbuotojų funkcijų, ar darbo krūvių pasiskirstymas yra tolygus, o atlygis – proporcingas? Tam, kad LRT plėstų auditoriją, savo kuriamą turinį pateiktų jai patogiausiai būdais, kurtų modernius turinio projektus ir pateiktų juos grupės viduje bei išorėje, būtinas bendradarbiavimo tarp atskirų organizacijos struktūrinių vienetų užtikrinimas, didesnis lankstumas ir mobilumas.

4) Skaidrumas. LRT privalo skaidriai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas. Būtina atsiverti ir nustatyti naujus nacionalinio transliuotojo skaidrumo ir atskaitomybės procesus bei standartus ar suteikti jau egzistuojantiems aiškumo ir konkretumo. LRT finansinės ataskaitos turi būti kasmet audituojamos nepriklausomos trečiosios šalies. Finansinės ataskaitos ir nepriklausomų auditorių išvados, kaip ir metinės ataskaitos, turėtų būti viešos. Būtina peržiūrėti, ar biudžetai yra planuojami efektyviai, ar ieškoma geriausio kainos ir kokybės santykio.

5) Komunikacija. LRT turėtų dėti daugiau pastangų išorės ir vidaus komunikacijai gerinti. Vienas iš artimiausių uždavinių – atkurti solidžios ir patikimos naujienų organizacijos įvaizdį ir parodyti visuomenei, kad LRT yra valdoma tvarkingai, o mokesčių mokėtojų pinigus leidžia skaidriai. O be to, būtina užtikrinti, kad plačiajai auditorijai, ne tik LRT grupės žiūrovams ir klausytojams, būtų geriau iškomunikuotos žinutės apie LRT turinį, didžiausius projektus bei produktus.

LRT turinio reklamavimas per visas LRT platformas taip pat turėtų būti išradingesnis ir aktualesnis vartotojui, pasižymintis integruotu įvairialypiu turiniu. Be to, reikalinga pasitelkti įvairesnį spektrą komunikacijos kanalų, o ne tik grupėje esančius, taip pasiekiant auditoriją, kuri lig šiol nebuvo LRT turinio vartotojai.
Įgyvendinant LRT 2018–2022 metų programų strategijoje išsikeltus siekius, vidaus komunikacija taps svarbiu veiksniu, nes būtina užtikrinti sinergiją tarp atskirų struktūrinių vienetų ir motyvuoti komandą į savo darbą žvelgti plačiau – neapsiriboti savu veiklos baru, tačiau siekti bendro organizacijos gėrio.

6) LRT – patrauklus darbdavys žiniasklaidoje. Būtina: 1) išsaugoti turimus produktyvius LRT darbuotojus; 2) pritraukti patyrusius ir talentingus žurnalistus; 3) pritraukti jaunus perspektyvius žurnalistus; 4) pritraukti jaunus iniciatyvius įvairių technologijų sričių specialistus“ , – savo feisbuko paskyroje vakar rašė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.