Balandžio 17 d. minime šv. Steponą Hardingą.

Steponas buvo anglų kilmės jaunuolis, gyvenęs XII a. Jis buvo geras studentas, jam patiko mokytis. Ypač Steponas domėjosi literatūra. Jis rimtai žiūrėjo į gyvenimą ir kasdien meldėsi. Kartą Steponas ir jo draugas išsiruošė į piligriminę kelionę pėsčiomis į Romą. Kai grįžo, Steponas prisijungė prie labai neturtingos ir šventai gyvenančios vienuolių bendruomenės. Šie vyrai meldėsi, pasninkavo ir sunkiai dirbo. Toks buvo jų būdas rodyti savo meilę Dievui. Steponas matė, kokie jie buvo laimingi. Jų abatas buvo Robertas, vėliau irgi tapęs šventuoju.

Kurį laiką Steponas džiaugsmingai tarnavo Dievui kartu su jais. Tačiau po truputį vienuoliai ėmė nebenorėti tokio griežtai asketiško gyvenimo. Taip Robertas ir Steponas ir 20 vienuolių įkūrė naują vienuolyną. Jie pastatė jį patys dykynėje Prancūzijoje netoli Cito (Citeaux). Vienuoliai dirbo ir gyveno labai neturtingai. Jie norėjo gyventi tokį skurdų gyvenimą kaip Jėzus gyveno bei griežtai laikėsi tylos.

Steponas, tapęs abatu, turėjo daug rūpesčių. Vienuoliai turėjo mažai maisto. Tuomet apie pusė vienuolių susirgo ir mirė. Ėmė atrodyti, kad bendruomenei ateina galas. Jiems reikėjo naujų, jaunų narių tęsti gyvenimą bendruomenėje. Steponas meldėsi tvirtai tikėdamas, ir jo maldos buvo išklausytos. Dievas atsiuntė šiems vienuoliams, vadinamiems cistersais, 30 jaunų vyrų, kurie panoro prisijungti prie bendruomenės. Jie atvyko prie vienuolyno vartų visi kartu. Jų vadovas tapo didžiu šventuoju – jo vardas buvo Bernardas (jo minėjimas yra rugpjūčio 20 d.). Tai buvo nuostabi diena Steponui ir jo bendruomenei.

Paskutinius gyvenimo metus Steponas praleido rašydamas vienuoliams Regulą bei ruošdamas Bernardą užimti jo vietą.

Gulėdamas mirties patale, Steponas girdėjo vienuolius šnabždantis aplink jį. Jie sakė, kad jis nebijotų mirti, nes tiek daug ir sunkiai dirbo bei taip smarkiai mylėjo Viešpatį.

Tačiau Steponas sakė, kad jis mano buvęs nepakankamai geras. Jis taip iš tiesų galvojo. Tai rodo, koks šis didis šventasis buvo kuklus. Jis mirė 1134 m.