Jėzus kalbėjo: 
    „Aš – gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę. Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko. Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi. 
    Aš – gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę. Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, 
ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas. 
    Tėvas myli mane, nes aš guldau savo gyvybę, kad ir vėl ją pasiimčiau. Niekas neatima jos iš manęs, bet aš pats ją laisvai atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją atsiimti; tokį priesaką aš esu gavęs iš savojo Tėvo“. 

Apd 4, 8–12: Nėra duota kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti

Ps 118, 1. 8–9. 21–23. 26. 28cd. 29. P.: Akmuo, kurį statytojai vertė į šalį, pačiu kertiniu pasidarė. / Aleliuja.

1 Jn 3, 1–2: Matysime Dievą tokį, koks jis yra


Sekmadienio Evangelijos ištrauką komentuoja kun. Antanas Saulaitis SJ

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai