Denny Muller/Unsplash.com nuotr.

XFM radijo stoties laidoje „Skaidrumo kaina“ viešėjo Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos vadovas (LKKA) Gintaras Vėbras ir dalinosi savo tarnavimo įkalinimo įstaigose patirtimi. Laidos svečias parodė, kaip svarbu ne tik kapelionams, bet ir kiekvienam krikščioniui aplankyti socialinėje atskirtyje esančius kalinius.

Tarnavimas kalėjimuose: kaip viskas prasidėjo?

LKKA idėja G. Vėbrui kilo diskutuojant su kitais krikščionimis apie tai, kaip būtų galima prisidėti prie Lietuvos gerovės naujo tūkstantmečio proga.

„Ši mintis kilo 1999 m. pabaigoje. Kai su kitais draugais, tikinčiaisiais, broliais, mes svarstėme, kaip sutikti naują tūkstantmetį, ir aš nusprendžiau pagalvoti. Prisiminiau kalėjimus, kadangi 1995-aisiais teko aktyviai darbuotis Kybartų pataisos namuose. Tai buvo atviroji kolonija, ten atliko bausmę nepilnametės mergaitės. Pusantrų metų teko ten darbuotis. Tada kilo idėja pažvelgti, sugrįžti į Lietuvos įkalinimo įstaigas.“

Stebėdamas krikščionišką tarnavimą Lietuvos kalėjimuose, G. Vėbras pamatė, kad tarnaujama tik kai kuriuose kalėjimuose. Asociacijos vadovo teigimu, kaliniai buvo lankomi retai (kartą per mėnesį) ir dažniausiai labai padrikai. Nors Lietuvos kalėjimai buvo perpildyti. „Tuo metu kalėjimai buvo pilni. Buvo apie 12 tūkst. kalinių Lietuvoje“, – prisimena G. Vėbras. Todėl jis su kitais krikščionimis pradėjo kiekvieną savaitę lankyti kalinius įkalinimo įstaigose.

„Išvykdavome kiekvieną savaitę į Pravieniškių pataisos namus. Kadangi ten matėme didžiausią poreikį. 2002 pamatėme, kad viena bendruomenė negali to įveikti, suteikti krikščionišką meilę, aplankyti nuteistuosius. Nusprendžiau pasikviesti kitų bendruomenių tikinčiųjų: pastorių, diakonų ir kitų, kurie aktyviai darbavosi kituose kalėjimuose. Mes sukvietėme visus 2002 m. liepos mėnesį. Susirinko iš įvairių miestų. Nusprendėme įsteigti tokią asociaciją. Ji vadinosi iš pradžių kitaip „Krikščionių tarnavimas kaliniams“.

Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacija šiandien

LKKA yra nevyriausybinė organizacija, kuri vienija kapelionus – religinius patarnautojus. Šiuo metu LKKA sudaro 9 nariai kapelionai. Kiekvienas kapelionas turi savo komandą ir asistentus. Iš viso tarnaujančių yra 30–50 žmonių. Taip pat asociacija bendradarbiauja su kitais tarnautojais, kurie atvyksta į Lietuvą iš Rusijos, Baltarusijos, Švedijos ir kitų užsienio šalių. G. Vėbras džiaugiasi, kad nuo 2003 m. vyksta koordinuotas tarnavimas įvairiuose Lietuvos miestuose.

„Kapelionas paskiria vieną žmogų, atsakingą už tam tikrą vieną įkalinimo įstaigą ar kelias, kurias jie koordinuoja: įvairią sielovados veiklą, savanorius tiek iš savo, tiek iš kitų, tiek svečius priimant, tiek juos apmokant, suteikiant pradinę informaciją apie įkalinimo įstaigą, ką turėtų daryti krikščionis tikintysis, atėjęs kartu su kapelionu ir atskirai,– teigia G. Vėbras. – Šiuo metu trūksta pajėgų. Labai ieškome Marijampolėje. Trūksta tokios pagalbos. 

Kalinių lankymas – kiekvieno krikščionio pareiga

LKKA vadovo G. Vėbro teigimu, krikščionis visais amžiais lankydavo ir rūpindavosi socialinės atskirties žmonėmis. Pašnekovo nuomone, ir šiandieną kiekvienas krikščionis turėtų jausti norą aplankyti žmones, esančius įkalinimo įstaigose. G. Vėbras, skatindamas kiekvieną krikščionį lankyti kalinius, papasakojo vieno žmogaus istoriją, kurio gyvenimas pasikeitė dėl šios tarnystės.

„Brolis augo asocialioje šeimoje. Jis neidavo į mokyklą, nes neturėjo batų. Todėl įsitraukė į nusikalstamą veiklą. Pradėjo vogti ir netrukus atsidūrė įkalinimo įstaigoje „Kauno nepilnamečių pataisos namuose“. Tačiau išėjęs į laisvę vėl padarė nusikaltimą ir pateko į įkalinimo įstaigą. Kai antrą kartą išėjo į laisvę, sužinojo, kad jo mama mirė. Todėl nusprendė apsigyventi pas tetą Kaune. Teta buvo tikinti, priėmė jį. Padėjo susirasti darbą, nes jis net vidurinio išsilavinimo neturėjo. Jis sunkiai dirbo ir mokėsi. Vėliau pradėjo lankyti bendruomenę. Pasikrikštijo. Baigęs vidurinę įgijo inžinieriaus–mechaniko specialybę Vilniaus kolegijoje. Vėliau jis baigė magistrantūrą Vilniaus Gedimino Technikos universitete (VGTU). Po to pradėjo savo verslą. Vedė tikinčią seserį iš Vilniaus. Susilaukė 6 vaikų. Dabar jie dažnai su žmona nori apsilankyti kalėjime ir paliudyti savo sėkmės istoriją.“

Ko reikia norint lankyti kalinius?

G. Vėbro nuomone, žmogus, norėdamas prisidėti prie LKKA tarnavimo ir lankyti kalinius, turėtų būti krikščionis. „Žmogus visų pirma turi būti krikščionis. Mes esame krikščioniška organizacija, ir mums labai svarbu žmogaus tikėjimas“,– teigia G. Vėbras. Taip pat, tokiam savanoriui reikalinga bažnyčios rekomendacija. „Mes prašome bendruomenės, kad ji rekomenduotų arba palaimintų šiai tarnystei“, – sako G. Vėbras. Asociacijos vadovas pabrėžia, kad labai svarbi krikščionio branda, nes kaliniai greitai pastebi ir pasinaudoja naiviais tikinčiaisiais.

„Tarnystė nėra labai paprasta. Turi tam tikrą specifiką, net tam tikrų pavojų. Nuteistieji taip pat yra žmonės. Jie yra apriboti. Ir jie naudoja įvairių įrankių savanaudiškiems tikslams pasiekti. Įvairių spekuliacijų. Ir jeigu ateina naivūs žmonės, kurie nori tik gero, jie [kaliniai] stengėsi išnaudoti piktam tą paprastumą, naivumą, patiklumą, – atvirai kalba G. Vėbras. – Mes visuomet stengiamės surengti pradinį, įvadinį, apmokymą savanoriams.“

Norintiems savanoriauti, prisidėti malda ar finansais kontaktus galima rasti oficialioje LKKA svetainėje:www.kalejimukapelionai.lt/

Parengė Deividas Koncius