Šiltesnis oras ir bundanti gamta skatina mokinius ištrūkti iš jiems įprastos klasės ir tikriausiai dažnai jau patys mokiniai prašo keisti mokymosi aplinką.  

Apie kitokį, naujovišką, dalyko mokymą yra daug ir seniai kalbama. Mokiniams ir mokytojams norisi nusistovėjusį, įprastą ugdymą keisti kitokiu – netradiciniu, tokiu būdu sustiprinama mokinių mokymosi motyvacija, nuo kurios priklauso mokinių pasiekimai ir pažanga. 

Įrodomais pagrįstas mokymasis per praktinį patyrimą motyvuoja mokinius, skatina labiau domėtis, tyrinėti ir taikyti, kurti. Pravartu prisiminti Deividą Kolbą, sukūrusį plačiai taikomą mokymą(si) iš patirties ir per patirtį arba tiesiog patirtinio mokymosimodelį (angl. learning by doing; experiential learning). Mokymą(si) iš patirties ir per patirtį dalyvis stengiasi perprasti naują mokymo medžiagą naudojantis sukaupta patirtimi ir gabumais. Šis procesas vyksta keturiais etapais : 

  • konkreti veikla / patyrimas:patirtis, kurią galite apibūdinti faktais ir konkrečiais žodžiais (Kas nutiko?). Šiame etape mokinys, įsitraukęs į mokymąsi, atlieka užduotis;
  • stebėjimas, apmąstymas:pastebėtas jausmas, kurį sukėlė veiksmas ir elgesio bei pasekmių vertinimas (Ką aš patyriau?) Jei tai buvo komandinis uždavinys, tai yra labai svarbu šiame etape, kad visi komandos nariai tirtų mokymosi sėkmę;
  • apibendrinimas:norint susieti patirtį su abstrakčia koncepcija, kad paryškintumėte didesnę nuotrauką (Kodėl taip atsitiko? Ką mes mokomės iš šios patirties?);
  • praktinis pritaikymas, eksperimentavimas– naujų mokymų, kurie yra pritaikyti konkretiems veiksmams, įgyvendinimas siekiant įgyti naujos patirties, kuri greičiausiai bus patobulinta iš ankstesnių (Ką aš darysiu?, Kaip aš naudoju tai?, Ką pritaikysiu ateityje?)

Šis Deivido Kolbo modelis parodo, kad mokymo procesas yra ciklinis, todėl būtinos visos jo dalys – konkreti patirtis, jos aptarimas (įvertinimas), išvados ir taikymas kasdieniame gyvenime. Tai reiškia, kad be išvadų yra neįmanomas praktinis pritaikymas, neaptarta patirtis tėra gerai praleistas laikas, o tai nesudaro neformalaus ugdymo ir nesuteikia galimybės asmenybei vystytis. Tokiam mokymuisi ypač tinka kitos edukacinės erdvės. 

Dera prisiminti tai, kad Geros mokyklos koncepcijoje (2015) teigiama: „Ugdymo(si) aplinka: dinamiška, atvira ir funkcionali.“ Šiame dokumente tokia aplinka apibūdinama kaip „klasės be sienų“ – patogios, įvairios paskirties ir lengvai pertvarkomos erdvės, mokyklos patalpų naudojimo įvairovė, „klasės lauke“ ir kitoks mokyklos teritorijos pritaikymas ugdymui(si))“.  Šioje Koncepcijoje pabrėžiama, kad labai svarbus mokinių indėlis kuriant mokyklos ugdymosi aplinką, jei per įvairių dalykų pamokas būtų galima įgyvendinti mokinių idėjas ir projektus, jų darbus, kūrinius, daiktus.

Bendrosios ugdymo programos ir bendrieji ugdymo planai numato dalį ugdymo proceso organizuoti įvairia pamokų forma ir rekomenduojama tai daryti už mokyklos ribų: muziejuose, meno galerijose, gamtoje, lankytinose istorinėse vietose, įvairiose įstaigose ir kitose mokytis tinkamose edukacinėse erdvėse. Edukacinių erdvių pakankamai turi kiekvienas Lietuvos miestas, miestelis, tik galbūt ne visas žinome ir naudojame. Žinoma, kad jau ir šiandien mokytojai kūrybingai planuoja pamokas ir organizuoja mokymąsi miestų aikštėse, bibliotekose, turguose, parke, redakcijose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų lankytojų centruose. Be to, galima įdomiai dirbti ir pačios mokyklos erdvėje – klasėje, koridoriuje ar valgykloje. Kai mokiniai mokosi neįprastoje mokymosi erdvėje, tai iš karto jiems signalizuoja, kad dabar čia bus kažkas naujo – mes elgsimės kitaip, nei įprasta.

Mokymasis gamtoje ir iš gamtos

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos skiria daug dėmesio mokymui(si) iš patirties ir per patirtį regioninių ir nacionalinių parkų sukurtose moderniose edukacinėse erdvėse, mokantis gamtoje ir iš gamtos. Šiandieną jau beveik visos šalies saugomos teritorijos turi moderniai įrengtus lankytojų centrus su išskirtinėmis ekspozicijomis, informacijos terminalais ir įvairiomis interaktyviomis užduotimis bei stendais lankytojams. Norint atlikti ilgesnius stebėjimus ir tyrimus, matavimus, kelti probleminius klausimus, dalyvauti ilgesniame nei vienos dienos žygyje, mokytis išgyventi gamtoje ar tiesiog kitaip mokytis, galima kelioms paroms su mokiniais apsistoti mokyklose ir naudojantis sukurtomis puikiomis sąlygomis. 

Numatyta galimybė vesti netradicines pamokas saugomoje teritorijoje vadovaujant saugomų teritorijų darbuotojui ar edukatoriui, tačiau ir mokytojas taip pat galės iš anksto pasirengti pamokai, atsisiuntęs pamokos medžiagą iš pasirinktos lankomos saugomos teritorijos tinklalapio.

Ugdymo plėtotės centro ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, Jurbarko švietimo centro, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos komanda įgyvendiną projektą – iniciatyvą, kuri skirta sutelkti mokinius ir mokytojus, vietos ir užsienio lietuvių bendruomenes švęsti atkurtos Lietuvos 100-metį, geriau pažįstant gimtąjį kraštą ir jo žmones, tyrinėjant, mokantis ir sprendžiant aktualias problemas.

Didelio dėmesio sulaukė jau įvykusios dvi edukacinės dienos Asvejos regioninio parko ir Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centruose. Susitikimuose dalyvavo įvairių dalykų mokytojai, kuriems buvo pristatyta ir kartu aptarta projekto idėja, tikslai ir įgyvendinimo procesas, susipažinti su nacionalinių ir regioninių parkų edukacinių išteklių panaudojimo galimybėmis. Edukacines dienas organizavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro metodininkė Aušrinė Demšienė su komanda.  

Tęsiant numatytas projekto veiklas, Ugdymo plėtotės centras birželio mėnesį organizuoja kūrybines stovyklas „Gamtinis ir kultūrinis paveldas – mokinių gebėjimų ugdymui“ bendrojo ugdymo mokytojams ir mokiniams. Kūrybinių stovyklų tikslas – plėtoti projekto dalyvių gebėjimus kūrybiškai spręsti problemas, inicijuoti ir įgyvendinti projektus, dirbti komandoje, tyrinėti ir vertinti gamtinį ir istorinį kultūrinį paveldą. Stovykloje įgyta patirtis padės dalyviams tobulinti ir įgyvendinti idėjas, skirtas Lietuvos 100-mečiui paminėti. Stovyklos gyvenimas bus fiksuojamas ir pagal tai bus parengta metodinė vaizdo medžiaga. Kūrybinių stovyklų trukmė – 3–4 dienos.

Kūrybinės stovyklos vyks Lietuvos regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose. Išsamią informaciją apie konkrečią vietovę, kur numatyti mokymai, rasite prie kiekvienos grupės programos.

Panemunių regioniniame parke esančioje rezidencinės Raudonės pilies komplekse numatytos praktinės veiklos ir kultūrinė programa mokiniams ir mokytojams, kur numatytos ugdomosios veiklos daugiau siejamos su Nemunu, kaip vienu iš svarbiausių Lietuvos gamtos ir istorijos simbolių. Palei Nemuną, dešiniajame ir kairiajame krantuose, sutūpę didesni ar mažesni kaimai ir miesteliai, visi savaip gražūs ir vaizdingi. Daugelyje panemunės vietų prie Nemuno stovėjo pilys, XIII–XIV amžiuje vyko lietuvių kovos su kryžiuočiais, ne kartą sprendusios Lietuvos valstybės likimą. Didi ir garbinga praeitis, graži, ne vieno poeto apdainuota gamta – tai, ko reikia praeities ir dabarties tyrėjui, meninės sielos kūrėjui. Ir viskas vienoje vietoje. Istorikui – tai kampelis, pilnas netikėtumų, mįslių ir atradimų, gamtininkui – retų augalų ir gyvūnų rūšių karalystė, geografui – įspūdingas platus, su terasomis, stačiais šlaitais, savitos struktūros tradicinės architektūros miesteliai ir kaimai, harmoningai įsiliejantys į kraštovaizdį, o menininkui – emocijos, jausmai, terapija, kūrybos šėlsmas, o štai inovacijų kūrėjui – neišnaudotų galimybių niša. Numatomos praktinės veiklos mokytojams ir mokiniams, skirtos ugdyti socialinį ir kultūrinį sąmoningumą, kūrybiškumą, kūrybinio problemų sprendimo ir tyrinėjimo gebėjimus bei komandinio darbo ir projektinio darbo organizavimo gebėjimus.         

O štai Kauno marių, Sirvėtos, Varnių, Žagarės regioniniuose parkuose bei Dzūkijos, Aukštaitijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose numatytos stovyklos įvairių dalykų mokytojams. Visų kūrybinių stovyklų programų turinys glaudžiai siejamas su ugdymo turinio tobulinimu: ugdymo integracija, visuminiu kompetencijų (bendrųjų ir dalykinių) ugdymu ir vertinimu. Mokytojai galės dalyvauti įvairiose pažintinėse ir kultūrinėse veiklose, bendrauti ir bendradarbiauti ne tik su kolegomis, bet ir su žymiais krašto žmonėmis, vietos bendruomene, atlikti tiriamąsias ir kūrybines užduotis bei galės išbandyti save netradicinėse veiklose. Stovyklos dalyviai dalinsis kūrybinėmis idėjomis, modeliuos patrauklias, įdomias, prasmingas mokiniams veiklas, kurias vėliau galės pritaikyti savo klasėje, mokykloje, bendruomenėje; įgis patirties įvairiais būdais rinkti, kaupti, tvarkyti medžiagą ir tinkamai ją pristatyti

Kauno marių regioniniame parke numatytos užduotys, skirtos geografijos, istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojams praktiškai išbandyti ir ugdymui pritaikyti šiuolaikines technologijas (pasitelkiant dronus), mokytis taikyti kūrybinio mąstymo metodus ieškant problemos sprendimų, vertinti gamtinį ir kultūrinį paveldą šių dienų kontekste bei dirbti komandoje siekiant bendro tikslo.

Sirvėtos regioniniame parke numatytos praktinės veiklos ir kultūrinė programa pradinių klasių ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams. Čia pedagogai galės tyrinėti išskirtinį Švenčionių aukštumos reljefą, piliakalnius, unikalius medžius, šaltinius. Numatytas žygis mokomuoju mitologiniu taku.

Varnių regioninio parkokūrybinių stovyklų dalyviams numatyta programa meninio ugdymo mokytojams, kur jie galės sukurti ne tik savitą vaizdų, garsų ar jausmų paveikslą, bet kartu ir išbandyti kūrybinio mąstymo metodus, ieškoti problemos sprendimų, tirti praeities lobynus, vertinti istorinį kultūrinį paveldą, šių dienų kontekste bei dirbti komandoje siekiant bendro tikslo. 

Į Žagarės regioninį parką kviečiami tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojai, kurie ne tik susipažins su šiaurės vakarų Lietuvos gamtos ir kultūros lobynais, bet taip pat galės aplankyti ir Tervetės gamtos parką „Mammadaba“ bei jo edukacines aplinkas Latvijoje.

O štai Dzūkijos nacionaliniame parke ir Čepkelių rezervate planuoja dalyvauti gamtamokslinio ugdymo mokytojai, kurie ne tik praktiškai išbandys kūrybinio mąstymo metodus, bet mokysis iš gamtos ir gamtoje.

Aukštaitijos nacionalinį parką, seniausią Lietuvoje saugomą teritoriją su jos unikaliu kalvotu, ežeringu Aukštaičių aukštumos kraštovaizdžiu ir išskirtiniu kultūriniu paveldu, pasirengę tyrinėti pradinio ir pagrindinio ugdymo (5–8 klasių) mokytojai. Čia jie ne tik tyrinės gamtą, bet ir mokysis rengti verslo planą. 

Technologinio ugdymo mokytojai mokysis Žemaitijos nacionaliniame parke, kur numatytos praktinės veiklos ir kultūrinė programa siejama su čia įkurtomis ir saugomomis Žemaitijos gamtos ir kultūros vertybėmis, ypač daug dėmesio bus skiriama pažinčiai su oreivystės istorija pasaulyje ir Lietuvoje bei praktiškai mokytis pasigaminti lėktuvų modelius bei aitvarus.

Daugiau informacijos rasite čia.