Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje Kėdainių rajone prasideda penktasis tarptautinis Paberžės festivalis kunigo Tėvo Stanislovo 100 – osioms gimimo metinėms.

Tarptautinis Paberžės festivalis, skirtas Tėvo Stanislovo atminimui, tapo vienu iš svarbiausių Kėdainių regiono ir Lietuvos profesionaliosios muzikos ir poezijos festivalių. Į Paberžę paklausyti sakraliosios muzikos koncertų kasmet suvažiuoja tūkstančiai klausytojų iš Kėdainių krašto ir visos Lietuvos.

Jubiliejinių renginių ciklas jau prasidėjo, 2018 metų gegužės mėnesį Paberžėje besidarbuojant Labdaros ir paramos fondo „Viltis – Vikonda“ savanoriams, tvarkant Paberžės aplinką, vietas, kurias puoselėjo Tėvas Stanislovas ir ruošiantis iškilmingiems 2018 metų jubiliejiniams renginiams:

Birželio 17 d. 

16 val. Šv. Mišios Paberžės bažnyčioje, skirtos Tėvo Stanislovo mirties metinėms. Šv. Mišias aukos „Marijos Radijo“ programų direktorius, kunigas Povilas Narijauskas.

17 val. koncertas „Musica Sacra“. Koncertuos kamerinis choras „Aidija“ (meno vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis), koncerto metu poeziją skaitys legendinė kino aktorė Vaiva Mainelytė.

Liepos 29 d. 

16 val. Šv. Mišios Paberžės bažnyčioje. Šv. Mišias aukos Kėdainių dekanas, kunigas Norbertas Martinkus. Giedos Vilniaus Dievo Gailestingumo Šventovės ansamblis.

17 val. koncertas „Akordeono giesmė Paberžei“. Dalyvaus tarptautinių konkursų laureatas, akordeonistas Martynas Levickis.

Rugsėjo 28 d.

100 berželių giraitės sodinimo savanoriška akcija Paberžės komplekse, skirta Tėvo Stanislovo 100-osioms gimimo metinėms. Projektas vykdomas kartu su Gudžiūnų seniūnija.

Rugsėjo 29 d. 

16 val. Šv. Mišios Paberžės bažnyčioje, skirtos Tėvo Stanislovo 100-osioms gimimo metinėms. 

Šv. Mišias aukos Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos vienuoliai. Giedos Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) parapijos jaunimo šlovinimo grupė.

17 val. koncertas „Tėvui Stanislovui – 100“. Koncertuos rugpjūčio mėnesį maldos ir edukacinės stovyklos Paberžėje metu susikūręs Tėvo Stanislovo vardo orkestras iš socialinę atskirtį patiriančių moksleivių (dirigentas Vytautas Lukočius). Solistai: Liudas Mikalauskas, kunigas Povilas Narijauskas, Silvija Petkevičiūtė. Šlovinimo vakarą ves ir liudijimais dalinsis mažesnysis brolis kapucinas Vincentas Tamošauskas ir pranciškonų vienuolis brolis kunigas Juozapas Marija Žukauskas.

Į kiekvieną  festivalio koncertą planuojama atvežti vaikus iš Kėdainių pagalbos šeimai centro, taipogi pasirūpinti ir kitų seniūnijų globojamais socialiai remtinais žmonėmis. Koncertuose taipogi apsilankys Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo globos namų auklėtiniai, Vilniaus žmonių su negalia dienos centro „Šviesa“ lankytojai.

Festivalio renginių metu bus visiems lankytojams atvertos Paberžės sakralinės erdvės. Visi, atvykę į Paberžę turės galimybę susipažinti su šviesia ir iškilia Tėvo Stanislovo asmenybe, klausytis pasakojimų, prisiminimų, susikaupti bendroje maldoje.

Projekto partneriai - Gudžiūnų seniūnija, Kėdainių krašto muziejus, Kėdainių pagalbos šeimai centras. Renginių dieną autobusas iš Kėdainių stoties į Paberžę išvyks 14.30 valandą. Kelionė nemokama.

Tarptautinio jubiliejinio penktojo Paberžės festivalio 2018 atidarymo koncerte apsilankys jautrūs ir subtilūs muzikantai iš Vilniaus – kamerinis choras „Aidija“ ir šio kolektyvo įkūrėjas, meno vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis.

Kamerinis choras „Aidija“ įkurtas 1989 metais Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje mokytojo Romualdo Gražinio iniciatyva ir yra vienas iš įdomiausių, kūrybiškiausių bei produktyviausių Lietuvos profesionalių chorų. Tarptautinių konkursų nugalėtojas, choras „Aidija“  pirmasis atliko sudėtingus bei reikšmingus lietuvių kompozitorių kūrinius chorui: B. Kutavičiaus,

F. Bajoro, A. Martinaičio,  O. Narbutaitės ir kt. opusus, praturtino garso įrašais Lietuvos radijo ir televizijos lobynus, išleido bemaž dešimtį kompaktinių plokštelių, įrašė muziką dokumentiniams filmams, organizavo koncertų ciklus, yra nuolatinis tarptautinio Thomo Manno festivalio Nidoje dalyvis. Anot muzikologės Vytautės Markeliūnienės, dvasine gaiva, jaunatvišku polėkiu, meistriškumu bei muzikalumu klausytojų dėmesį patraukiančiai „Aidijai“ būdingas netrafaretiškas gyvumas, muzikinių prasmių ryškumas, netikėtos detalių ir visumos sąveikos. „Aidijai“ būdingi tam tikri teatro elementai ir apeigiškumas, specifiniai skambėjimo, intepretavimo bruožai padeda ją atpažinti iš daugelio chorų. Chorą sudaro apie 25 nariai, daugumoj M. K. Čiurlionio menų gimnazijos auklėtiniai, studijuojantys Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje chorinį dirigavimą, muzikos teoriją, kompoziciją, vokalą. „Aidijos” repertuaras platus – nuo grigališkojo choralo bei užsienio klasikų kūrinių iki modernios muzikos. Kasmet „Aidijos“ choras surengia apie 30 koncertų Lietuvoje ir užsienyje. Visgi šalia profesionalumo, didelių kūrybinių ambicijų bei darbštumo šiame kolektyve slypi ypatinga atmosfera, kuri yra nusakoma pačių choristų žodžiais: „niekada nepatyriau didesnio malonumo muzikuoti“, „niekur kitur nėra tokios šviesos“, „be „Aidijos“ prarasčiau dalį savęs“...Choro meno vadovo ir dirigento, žymaus Lietuvos chorvedžio ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos chorinio dirigavimo skyriaus sielos Maestro Romualdo Gražinio braižas yra pasėti vaikų širdyse meilę muzikai ir šiuos muzikavimo džiaugsmo daigus jautriai auginti pačiam nuolat augant kūryboje ir pažinime kartu. Išskirtinis darbštumas, nuolatinis dėmesys mažiausiai kūrinio detalei, kiekvienos gaidos ir muzikinės frazės branginimas, poetinio žodžio įprasminimas muzikoje, atsakomybės prieš kūrinį ir kompozitorių puoselėjimas, stulbinanti kantrybė dirbant su vaikais, taiklus jumoro jausmas ir brandaus, iškilaus muziko šviesa suveria vertingiausių lyderio savybių derinį, kuris atskleidžia vaikų talentus, jų kūrybiškumui, atvirumui ir gabumams leidžia sužydėti gražiausiais žiedais. Ne veltui visų kartų „Aidijos“ choro nariai jaučiasi tarsi pažymėti kokybės ženklu suprantant muziką bei vienas kitą ir lieka ištikimi chorui, vienas kitam bei kolektyvo idėjoms, nors patys jau senai chore nebedainuoja. Ne veltui iškilūs ir pasaulyje žinomi dirigentai yra išėję iš Maestro Gražinio kantrios, griežtos bet švelnios ir mylinčios muzikinės kalvės, kurioje kasdienybės sunkumuose ir rutinoje visada tviskėjo ir tviska įkvėpimo, šilto bendravimo, krikščioniškos atjautos, linksmos draugystės, bendrų kelionių po pasaulį ir gimtąją Lietuvą, pilnų smagių nuotykių baidarių žygių, kūrybinių stovyklų ir meilės muzikai, dainavimo drauge džiugesio dvasia.

Maestro Romualdas Gražinis prieš metus Paberžės festivalį aplankė su Vilniaus universiteto grigališkojo giedojimo mokyklos „Schola Cantorum Vilnensis“ vyrų grupe. Grigališkasis choralas Šv. Mišiose Paberžėje skambėjo neatsitiktinai, gi Tėvas Stanislovas buvo būtent vienas paskutiniųjų senosios formacijos vienuolių, perėmęs ir iki gyvenimo pabaigos išlaikęs choralo giedojimo tradiciją Lietuvoje. Jo giedami choralai sklisdavo iš jo širdies gilumos. Tėvas Stanislovas grigališkąsias melodijas giedodavo užsimerkęs, savitai, tarsi egzistenciškai.

Įvairios chorinės sakralinės muzikos žavesį liepos mėnesį papildys instrumentinės muzikos valanda su bene garsiausiu Lietuvos akordeonistu Martynu Levickiu. Vakarų Europoje ir visame pasaulyje pripažintas menininkas stebins Kėdainių krašto gyventojus ir festivalio svečius ne tik įspūdinga muzikine programa „Akordeono giesmė Paberžei“, bet dalinsis ir jausmais, kurie iškyla lietuviui, šalia garsiausių pasaulio tviskančių scenų muzikuojančiam mūsų visų mylimoje, jaukioje Tėvelio Stanislovo Paberžėje.

Festivalio kulminacija – rugsėjo 29 dieną vyksiantis iškilmingas koncertas „Tėvui Stanislovui – 100“. Jo įspūdinga muzikinė programa kalba pati už save – tai specialiai šiam koncertui suburtas Tėvo Stanislovo vardo orkestras iš socialinę atskirtį patiriančių vaikų, dirigentas, Paberžės bičiulis Vytautas Lukočius, solistai Liudas Mikalauskas, kunigas Povilas Narijauskas, Silvija Petkevičiūtė vainikuos tiek mūsų tautos kunigo šviesų atminimą, tiek pagerbs visus Paberžės entuziastus, mylėtojus, savanorius, kantriuosius darbininkus, kurie metai iš metų kukliai, tyliai ir kantriai dirba Paberžės išsaugojimo ir žmonių gerovės labui.

Paberžės sergėtoja, muziejininkė Regina Galvanauskienė pabrėžia, jog „Tėvas Stanislovas dažnai prasitardavo, kad Paberžė – tai jo numylėtas, išaugintas „sielos vaikas“. Šviesuolis šį ramybės ir maldos kaimą nuskaidrino ir nušvietė savo gerąja aura. Net gūdžiu sovietmečiu į Paberžę atvykusieji juto čia esant kažką neįtikėtino, stebuklingo. Čia tarsi kiekvienas daiktas „pasakojo“ apie senovę, praeitį ir tarsi džiaugėsi Tėvelio rankų prikeltas naujam gyvenimui“.

Tėvas Stanislovas per savo 39 kunigavimo Paberžės parapijoje metus prisijaukino visą būrį jaunimo iš įvairių Lietuvos miestų, kurie čia kartu su juo gyveno, vasarojo, padėjo „sielų Tėveliui“ kurti, puoselėti  Paberžę, gydyti žmonių dvasines žaizdas, keistis, stiprėti, būti laisvėje.

Tarptautinio jubiliejinio Paberžės festivalio bendrakūrėja – Labdaros ir paramos fondo „Viltis – Vikonda“ direktorė Irena Staliorienė teigia,  jog festivalio renginiai turėtų būti svarbūs ne tik tikintiesiems, bet ir kiekvienam, kuris brangina Tėvo Stanislovo atminimą. Atminimą žmogaus, pašventusio savo gyvenimą tarnystei Dievui ir žmonijai. Susitikimai Paberžėje suteiks progą vėl ir vėl prisiliesti prie mūsų tautos didžiojo šventiko, jo paties vadinamų „mažutėlių, Paberžės grytelninkų“ širdžių kunigo, tolerantiškojo vienuolio, įžvalgaus ir nuoširdaus kiekvienam sutiktąjam šviesuolio gyvenimo ir kartu suėjus jo išpuoselėtoje bažnyčioje pamąstyti, kur slypi jo begalinės dieviškosios energijos bei žmogiškojo paprastumo paslaptis. Tikriausiai – žmogaus sielos, meno ir daiktų sąlytyje.

Artėjančiais įspūdingais jubiliejiniais koncertais bei visomis tarptautinio Paberžės festivalio idėjomis džiaugiasi ir festivalio mecenatai – koncerno „Vikonda“ darbuotojai, valdybos pirmininkė ponia Jolanta Blažytė. Kultūros mecenatams yra smagu, jog festivalio meno vadovo rūpesčių ėmėsi tauri asmenybė, puikus dainininkas Liudas Mikalauskas. Jo paties nuolatinis dalyvavimas festivalyje visada palieka gražiausius meninius akcentus, jo vadovavimas festivalio muzikinėms kryptims visada su kaupu pasiteisina ir vis labiau stebina, džiugina, jaudina Paberžės bei Kėdainių krašto žmones ir festivalio svečius. Charizmatiškasis solistas, turėdamas išskirtinius ne tik meninius, bet ir organizacinius sugebėjimus, organizuoja ir administruoja savitus ir ypač didelio populiarumo sulaukiančius profesionalaus meno ir muzikos tarptautinius festivalius visoje šalyje. Daugialypė veikla, nuoširdumas, darbštumas ir talentas sukuria puikių savybių derinį, kuriuo mūsų tautiškumo ir krikščioniškos artimo meilės, tolerancijos, Tėvynės patriotizmo šauklys solistas Liudas Mikalauskas įkvepia ne tik žymių pasaulio scenų publiką, bet ir yra mylimas ir labai laukiamas Lietuvos regionų klausytojų. Stulbinanti yra dainininko socialinė veikla, metai iš metų džiuginant socialinę atskirtį išgyvenančius ir taurios muzikos bei pasakojimų apie kompozitorius ypač laukiančius žiūrovus – vaikų namų auklėtinius, senelių ir socialinės globos namų gyventojus, ligoninių, pensionų žmones, mažiausių Lietuvos bažnytkaimių muzikos mėgėjus, bendruomenes, miestelių kultūros namų publiką, muzikos ir vidurinių mokyklų moksleivius bei pedagogus ir t.t.

Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje skambanti sakralinė muzika ir šalia esančiame 1863 metų Sukilimo muziejuje nuolat vykstantys edukaciniai renginiai, dailės darbų parodos, plenerai ir kita intensyvi menininkų veikla yra tęsiama metai iš metų. Visa, kas įkvepia Paberžės gyvąstį iki šių dienų, suteikia dalinimosi dovaną kiekvienam čia atvykusiam. Gi Tėvas Stanislovas dalijosi viskuo, ką tik turėjo. „Jis, norėdamas padėti žmogui, dalijosi kuo galėjo“, – kilnią dvasininko sielą atskleidžia muziejininkės Regina ir Alina Galvanauskienės. „Dalino ir dalino savo sukauptas žinias bei patirtį. Tiesiog gyveno kito žmogaus rūpesčiais, vargais. Nors Tėveliui nuolat tekdavo būti liūdnųjų, nusivylusiųjų, šviesų gyvenimo kelią praradusių sielų guodėju, visgi jis mokėjo džiaugtis tuo, kas jį supo. Kunigas norėjo iš esmės „pakeisti pasaulį“, troško skleisti gėrį, grožį, atjautą, rodyti dėmesį kiekvienam žmogui, todėl ir pasirinko vienuolio kelią. Ir tremtyje jis matė žmones, stokojančius meilės, besišaukiančius pagalbos, atjautos, paguodos ir dėmesio. Kaip tikras sielų gydytojas, jis kiekvienam stengėsi padėti malda. Įvairiausiais būdais stiprino kenčiančiųjų dvasią. Taip ir pats stiprėjo, vis glausdamasis prie Viešpaties, skleisdamas Tikėjimo tiesas, ieškodamas džiaugsmo kiekvienoje situacijoje, būdamas net pačioje sudėtingiausioje ir liūdniausioje aplinkoje. Grįžęs iš tremties dvasininkas kiekvieną priėmė kaip Dievo tvarinį. Jautriai, tolerantiškai keitė kiekvieną sutiktąjį, savo valingu pavyzdžiu rodė, kaip net iš giliausio liūdesio ir nevilties galima grįžti į Šviesą. Kaip žmonės iš „šunkelio“ turi dievišką dovaną grįžti į tiesų ir ramų kelią. Kunigas niekada neskirstė žmonių pagal rangus, profesijas, išsilavinimą. Buvo atlaidus žmonių silpnybėms, be galo kantrus naikinant visa, kas neigiama žmonėse. Kiekvieną darbą jis dirbo su meile, švelniu rūpesčiu ir atidumu, tuo įkvėpdamas šalia esančiuosius“.

Vienas iš paskutiniųjų kunigo troškimų jo gyvenimo saulėlydyje buvo jo išpuoselėtos Paberžės šviesus likimas. Dvasininkui rūpėjo, kad Paberžė liktų ne vien sakralių ir etnografinių daiktų saugotuvėmis, bet ir dvasingumo bei paguodos ieškančių žmonių traukos centru.

Tėvelio šviesų Atminimą branginantys geros valios žmonės negalėjo leisti šiai jo svajonei užgesti kartu su gyvybe. Paberžėje toliau gyvąstingai ir rūpestingai yra globojami sielos ramybės ieškantys jauni žmonės, organizuojamos vasaros stovyklos. Kaip ir ankščiau, tęsiant jo misiją, mielaširdingumo bei atjautos priesaikus mums, kunigo išpuoselėtuose namuose gali svečiuotis, melstis, ilsėtis ir kurti visi, atvykstantys į Paberžę.

Paberžė gyva iki šių dienų. Jos mylėtojai pildo Tėvo Stanislovo priesaiką mums – „dvasiniame kelyje sutiktai žmogaus sielai išauginti sparnus, pakelti ją dar aukštesniam skrydžiui“.

Tarptautinio Paberžės festivalio rengėjų informacija