Jėzus kalbėjo savo mokiniams: 
    „Jeigu jūsų teisumas nebus tikresnis už Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, jūs neįeisite į dangaus karalystę. 
    Jūs esate girdėję, kad jūsų protėviams buvo pasakyta: 'Nežudyk', o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: 'Pusgalvi!', turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako: 'Kvaily!', tas smerktinas į pragaro ugnį. 
    Jei neši dovaną prie altoriaus ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie altoriaus, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada, sugrįžęs, aukok savo dovaną. 
    Greitai nusileisk savo ieškovui, dar kelyje į teismą, kad ieškovas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas – teismo vykdytojui, ir kad tu nepakliūtum į kalėjimą. Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko“.

1 Kar 18, 41–46: Elijas meldėsi, ir dangus davė lietaus

Ps 65, 10abcd. 10e–11. 12–13. P.: Giesmėmis tave, Dieve, šlovinti dera šventovėj.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ramūnas Mizgiris OFM

„Jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų, neįeisite į Dangaus Karalystę“ (Mt 5, 20). Žmogus negeba nuteisinti savęs savo paties elgsena, bet Dievo akyse gali tikrai tapti teisus tik todėl, kad teisumą jam dovanoja pats Dievas, suvienydamas jį su Kristumi, savo Sūnumi. O tokią vienybę žmogus įgyja per tikėjimą (Gal 2, 15–21; Rom 3, 23–24. 28).

Tuo remiantis nenorima nuvertinti žmogaus ir pasakyti, kad visa perniek, ir visos pastangos būti teisiam bei geram Dievo akyse bergždžios. Anaiptol, juk priimti Dievo teisumo dovaną nereiškia nieko neveikti ar likti abejingam, bet – žvelgti į Kristų, pavesti save Kristui, įžengti į jo meilę.

Tas tikėjimas yra ne kokia nors mintis, kokia nors nuomonė ar įsivaizdavimas. Tas tikėjimas yra bendrystė su Kristumi, dovanojama mums Viešpaties ir todėl tampanti gyvenimu su juo, panašumu į jį. Arba, kitaip tariant: jei tikėjimas yra teisingas ir tikras, jis tampa meile (Gal 5, 22–24). Tikėjimas be meilės, be šio vaisiaus, nebūtų tikras tikėjimas; tada jis būtų negyvas tikėjimas (1 Kor 13, 2).

Tad visas Įstatymas įgyvendinamas ir viršijamas bendryste su Kristumi per tikėjimą, kuriantį meilę Dievui ir artimui. Tik vienybė su Kristumi tampa mūsų gyvenimo perkeitimu. O perkeisti jo meilės galime tikrai tapti teisūs Dievo akyse.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai