„Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. Nedarykite taip kaip jie. Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia.  Todėl melskitės taip:

'Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventastavo vardas, teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.

Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto'.

Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums.  O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“.

 

Sir 48, 1–15: Elijas pranyko lyg viesului kilus, ir jojo dvasia Eliziejų pripildė

Ps 97, 1–2. 3–4. 5–6. 7. P.: Teisingieji, džiaukitės Viešpaties prieglobsty.


Šventojo Rašto skaitinį komentuoja kun. Vytautas Brilius

„Viešpaties malda“, kadangi jos išmokė Viešpats Jėzus, arba „Tėve mūsų“, kadangi tai vaikų malda į savo Tėvą, išreiškia visą mūsų tikėjimo ir tikinčio žmogaus gyvenimo esmę, taip pat apima visą Dievo duotą apreiškimą žmonėms: nuo pat pradžių iki pabaigos.

Ši malda – tai giliausias krikščionybės išpažinimas ir tikėjimo kelias. Visa ko pradžia, šaltinis ir esmė – kad Dievas yra mūsų Tėvas, o mes – jo vaikai. Todėl Dievas negali žmogaus išsižadėti, neatšaukiamai jį myli, o žmogus džiaugiasi, pasitiki, myli savo Tėvą ir kartu su juo trokšta didesnės vienybės ir bendros gerovės.

Todėl tikinčiajam džiugu ir aktualu, kad jo Tėvo vardas būtų šventas, todėl jis nori, kad Tėvo valia visada būtų pildoma, nes tai troškimas pasidalinti meile, todėl tikintysis trokšta, kad ateitų Tėvo karalystė, kur be jokių kliūčių ir pavojų būtų saugiai džiaugiamasi Dievo ir žmogaus bendryste.

Meldžiame, kad visoje kūrinijoje: dvasinėje ir žemiškoje būtų vykdoma Tėvo valia visų jo vaikų gerovei. Todėl prašome, kad duonos Tėvas parūpintų šiandien, rytojų patikint Jo malonei, nes ten, kur žmogus veikia pagal Dievo valią, visada yra taikos ir duonos.

Meldžiame, kad Dievo atleidimu būtų panaikinta visa, kas mus atskiria nuo Tėvo, o mūsų atleidimu – kas mus priešina tarpusavyje. Kad visagalis Tėvas apsaugotų mus nuo paikumo ir puikybės vilionių ir kad apsaugotų nuo svetimos valios pavergimo. Šioje maldoje yra mūsų gyvenimo ir Dievo karalystės vizija.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai