Aktorius Andrius Bialobžeskis. Lauros Vansevičienės nuotrauka.

Kadangi, kaip pats sako, aktorius ANDRIUS BIALOBŽESKIS į gyvenimą ant svieto margo buvo pakviestas saulėtą auksinio rudens vakarą, jam labiausiai patinka ruduo – melancholiškas ir švelnus priminimas, kad pasaulyje esame tik pakeleiviai.

„Tos optimistinės tonacijos ir laikausi, nebrokydamas anei vasaros, anei žiemos, – sako populiarus teatro ir kino aktorius. – Džiaugiuosi metų laikais – savo kunkuliuojančio gyvenimo liudininkais.“ Ir vis dėlto ruduo Andriui ateis netrukus, po rugpjūtį vyksiančio nacionalinio bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose. Šiais metais Andrius taps didžiojo koncerto Dainuvos slėnyje vedėju. Rugpjūtį, beje, laukia ir dar vienas svarbus įvykis.

Kur atostogauji vasarą Lietuvoje?

Dažniausiai – Nidoje. Tačiau mano atostogos susipainiojusios su darbais darbeliais, tai aplakstau visą mielą kraštą. Galingas ir klastingas slibinas, kurio vardu motinos gąsdina vaikus prieš naktį ir kurio deimantinė visa reginti akis budriai stebi kiekvieno piliečio eurą ir centą, pričiupo mane, spyrė į uodegą ir išvarė trypti darbo pasėlių. Todėl šią vasarą atostogausiu mažai, bet Nidoje ir Palangoje šmėžuosiu, Baltijos bangą kedensiu. 

Kas tau geriau – jūra ar ežeras?

Maudytis mėgstu visur – jūroje, ežere, pas režisierių Alvydą Šlepiką kūdroje. Visur savi malonumai: jūroje kasdien vis kitaip, ežere galima toli plaukti. Patinka vanduo, vasaros didysis gėris.

Ką veiki, kai lyja? Ar esi vaikščiojęs per lietų?

Na, jeigu reikia – einu, bet mieliau žiūriu pro langą. Negaliu pasakyti, kad krykštaučiau lietui lyjant – trukdo lauko žaidimams: futbolui, tenisui, vartalionėms pievose ir samanose, tarp meldų ir žolių... Be to, reikia tampytis skėtį, o jį visada pametu. 

Ar šią vasarą filmuojiesi? Ar labiau filmus žiūri?

Filmuosiuosi Donato Ulvydo naujame filme „Ir visi jų vyrai“. Filmų vasarą beveik nežiūriu, nes kino teatruose, kur juos mėgstu žiūrėti, pasiūla – ne mano skonio. Be to, šie metai etapiniai – gyvenimą skirstau pagal pasaulio futbolo čempionatus, todėl žiūrėjau, žinoma, futbolą. 

Kiek knygų per vasarą perskaitai?

Vienareikšmiškai – daug, nes tai vienintelis laisvesnis laikas. Visada skaitau po kelias knygas – vienos malonumui, kitos – darbui. Ką tik baigiau Philippe'o Claudelio „Brodeką“, Marinos Stepnovos „Lazario moteris“ ir „Chirurgą“ – visus originalo kalba, plaukioju po Peterio Sloterdijko „Ciniškojo proto kritiką“, dirbu su Rimvydo Stankevičiaus „Valhalos“ tekstais.

Ką tokio šią vasarą padarei sau netikėta?

Esu infarktinio amžiaus berniukas, netikėtumų stengiuosi vengti.

Rugpjūtį vesi „Purpurinio vakaro“ festivalio koncertą. Kuo ypatingas tau šis festivalis?

Oi, rugpjūtį būsiu tas, kuris veda! Pirmiausia vesiu savo mylimą moterį, po to jau vesiu miesto šventę, koncertus, poezijos vakarus ir, žinoma, „Purpurinį vakarą“. Festivalis man artimas savo poetine dvasia, stogą nešiojančia nuotaika, demoniška Anykščių dvasia, jame visada groja geriausi muzikantai. Bus linksmas vakaras ir ne mažiau linksma naktis. 

Ar bandei savo mylimai moteriai dainuoti po žvaigždėmis?

Dainuoju visur – po žvaigždėmis, duše, sapne. Pastarąjį kartą dainavau Vokiečių gatvėje, praeiviai paprašė pakartoti.

Šimtmečio festivalis „Purpurinis vakaras“ Anykščių Dainuvos slėnyje – rugpjūčio 16–18 dienomis. Andrių Bialobžeskį bus galima pamatyti rugpjūčio 17 d. vakare Didžiojoje scenoje. Sekite programą.