Liepos 20 minime šv. Margaritą Antiochietę.

Apie šią šventąją nėra turima jokių patikimų žinių. Pasak vienos legendos, Margarita, dar žinoma Marijos vardu, buvo Antiochijos (Pisidija) pagonių šventiko dukra, kuri atsivertė į krikščionybę ir už tai tėvo buvo išvaryta iš namų. Netekusią pastogės ir piemenaite tapusią Margaritą netruko įsimylėti jos grožio apžavėtas prefektas Olibrijus. Margaritos atstumtas, Olibrijus apkaltino ją už tai, kad ši išpažino krikščionybę. Margarita buvo kankinama, vėliau uždaryta į kalėjimą, kur ji patyrė drakono pavidalu pasirodžiusio velnio gundymus.

Pasak legendos, drakonas buvo netgi prarijęs Margaritą, tačiau kryžius, kurį mergina, būdama drakono pilve, laikė rankose, taip erzino drakoną, kad jis buvo priverstas ją vėl atryti (dėl šios priežasties šv. Margarita yra laikoma vaikų gimimo globėja). Kitą dieną po šio įvykio Margaritos kankintojai bandė jai įvykdyti mirties nuosprendį sudegindami ant laužo, o vėliau – nuskandindami. Tačiau po abiejų bandymų Margarita stebuklingai liko gyva. Šio vaizdinio paveikti, tūkstančiai egzekucijos stebėtojų iškart atsivertė į krikščionybę, už ką jiems nedelsiant buvo įvykdyta mirties bausmė. Galų gale Margaritos budeliams pavyko ją nužudyti, nukertant jai galvą.

Tai, kad šv. Margarita gyveno ir buvo nukankinta, greičiausiai yra tiesa, visa kita, tikėtina, tėra išgalvoti dalykai, kurie buvo pridėti prie tikrosios jos istorijos, kuri, beje, viduramžiais buvo labai populiari – žinoma tiek Rytuose, tiek Vakarų Europoje.

Šv. Margarita yra viena iš Keturiolikos šventųjų pagalbininkų, būtent šv. Margaritos balsas buvo vienas iš balsų, kuriuos girdėjo Žana d‘Ark.