Apaštalai susirinko pas Jėzų ir apsakė jam visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę. O jis tarė jiems: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“. Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo kada nė pavalgyti. 
      Taigi jie išplaukė valtimi į negyvenamą nuošalią vietą. Žmonės pastebėjo juos išplaukiant, ir daugelis tai sužinojo. Iš visų miestų žmonės subėgo tenai pėsti ir net pralenkė mokinius. 
      Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų. 

Jer 23, 1–6: Aš sutrinksiu savo kaimenės išlikusias avis ir paskirsiu joms ganytojus

Ps 23, 1–3. 4. 5. 6. P.: Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.

Ef 2, 13–18: Jis yra mūsų sutaikinimas, iš pagonių ir žydų padaręs viena


Pailsėkite  truputį

Šiandienos Evangelija pasakoja, kad po sunkios tarnystės apaštalams reikia poilsio ir kaip poilsį jie su Jėzumi tikisi rasią negyvenamoje nuošalioje vietoje. Kas yra su Juo, tas išties ras atgaivą, nes Jėzus yra tikras ganytojas. Kiekvienas, kas patikės Jam savo skausmą ar nerimą, sulauks paguodos. Tai paslaptis, kurią atskleidus visa kita gyvenime tampa antraeiliu dalyku. Taip pat jei poilsio pertraukėlė trumpa, nes minia visad laukia, būkim tikri, kad jokie trukdymai neatims Kristaus meilės ir joks nuovargis negali sutrikdyti mūsų vidinės ramybės, jei nuolat esame vienybėje su Jėzumi.

Žodis „vienuolis“ kilęs iš graikiško žodžio monachos, kuris reiškia „vienas“, „atsiskyrėlis“. Prie kartūzų vienuolynų durų kartais galima rasti užrašą: „Palaiminta vienatvė, vienintelė palaima“. Tačiau žmogus juk yra socialinė būtybė ir jo asmenybė vystosi santykyje su kitu bei abipusėje meilėje. Kodėl tuomet apaštalai ieškojo ir taip pat šiandien ieško vienatvės? Atsakymas paprastas: jie vengia minios, kad pajustų artumą To, su kuriuo triukšme ir maišatyje nepavyksta užmegzti tokio giluminio pokalbio, kaip dviem įsimylėjėliams. Kas myli Dievą stipriai, išgyvena panašią patirtį ir kas atsitolina, kad pabūtų su Dievu, niekada nėra vienas.

Kai automobilio motoras perkaista, reikia palikti jį atvėsti, kai vaikštome pernelyg ilgai, patartina stabtelėti. Taip pat mūsų nervų sistemą retkarčiais reikia išvaduoti nuo įtampos, nuo per didelio minčių kiekio. Vis dėlto daugelis žmonių tinkamai nepailsi - vos pabandę ramiai pabūti, anksčiau nei nurimsta, užsikrauna dar didesnę veiklų naštą.

Du žmonės išeina pasivaikščioti po kalnus, tačiau  vienas grįžta sustiprėjęs, kitas išsekęs ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Kodėl? Dėl paprastos priežasties – nes užuot grožėjęsis panorama, jis visą laiką galvojo apie sunkumus, kurie jo laukia. Medikai pataria pasėdėti ant jūros kranto ir pamėginti bent trisdešimt minučių negalvoti apie nieką kita, tik apie jūrą. Manoma, kad tai vienas iš būdų atsipalaiduoti ir išvalyti mintis. Krikščionys, kurie mėgsta vienatvę, pailsi mąstydami apie beribį Dievo gailestingumo vandenyną ir paskui grįžta į pasaulį tarnauti kitiems.

Parengta pagal „Messa, meditazione. Il Vangelo: vita nella tua vita“

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai