Almantas Stankūnas

Vilniaus reklamai, kuri Lietuvos sostinę pristato kaip Europos G tašką, keliant diskusijas, dalinamės redakciją pasiekusiu skaitytojo Almanto Stankūno komentaru.

„Negerbiu tikinčiųjų ir nenoriu žinoti apie Dievo Gailestingumą!“. Taip viešai pareiškė vienas žinomas liberalių/neomarksistinių pažiūrų influenceris. Jis taip pat trokšta, kad popiežius būtų toks kaip ir kiti LGBT nariai, labai žavisi Vilniaus G reklama ir kažkodėl fotografuojasi su LGBT vėliava Gailestingojo Jėzaus paveikslo fone. 

Dėkui profesoriui Vytautui Landsbergiui, nes tik jo autoritetas išgelbėjo visus krikščionis nuo galutinio pasmerkimo! Pasirodo, jis gerbia profesorių, nepaisydamas pastarojo tikėjimo, cituoju: „Profesoriaus aš tikrai neniekinu – labai gerbiu NEPAISYDAMAS man keistų jo įsitikinimų. Profesoriaus pasiekimai jam leidžia turėti keistenybių.“ Tiesa prieš tai influenceris minėjo, kad gerbtų profesorių dar labiau, jeigu jis išsižadėtų savo religinių įsitikinimų. 

Na, o kiti tikintieji taip išeina jau pasmerkti – kiek gi jų yra nuveikę ką nors panašaus kaip profesorius?

Ir iš kurgi tokia nepagarba? Ogi todėl, kad krikščionys nepritaria abortams ir neturintiems pabaigos LGBT teisių reikalavimams seksualinėms mažumoms. Jų nuomonė ir konstruktyvi diskusija apie nepritarimo priežastis čia jau nesvarbi. Net užuominos nėra, jog, tarkim, abortai yra blogai, ir visuomenė turėtų daryti viską, kas įmanoma, kad jų sumažėtų. Apie abortą, kaip žmogaus nužudymą, net nediskutuojama. Jeigu leidžia įstatymai, tarkim, kaip JAV Kolorado valstijoje, daryti abortą iki pat vaiko gimimo momento, tai ir puiku. Dar negimęs vaikas – ne žmogus, o po valandos jau gimęs – pasirodo, jau žmogus, kurio žudyti negalima?! 

Na ir LGBT teisių reikalavimai – nekritikuotini. Nesvarbu, kad tos teisės pradeda riboti daugumos visuomenės narių teises ir nuosekliai veda prie kultūrinės diktatūros, kai turintieji kitokią nuomonę, kaip neseniai sovietinėje Imperijoje, gali būti pasiųsti už grotų!

Taigi diskusijos apie pažiūrų pagrįstumą nereikia. Milijonų krikščionių nuolat daromi artimo meilės darbai, kai žmonės traukiami iš skurdo, ligų ir baisių priklausomybių – nieko verti, na, nebent galėtų būt šiek tiek gerbtinas tik tas, kuris buvo šalia profesoriaus kovose už Lietuvos Nepriklausomybę?

Nors influenceris kitoje vietoje mini, kad popiežius Pranciškus yra jo labiausiai gerbiamas Katalikų Bažnyčioje, tačiau ir iš jo galima visiškai be priežasties ir nepelnytai šaipytis. Netgi Dievo Gailestingumas, pasirodo, yra vertas pašaipų – negi neteko jam girdėti, kad Dievas myli ir kviečia pas save visus žmones – ne tik krikščionis, bet ir liberalus, neomarksistus, LGBT narius, moteris, atlikusias abortus?  

Influenceris save skelbia liberalu, t. y. kovotoju už laisvę. Bet kaip ta laisvė dera su LGBT svajonėmis apie įsitikinimų diktatūrą kitaip manantiems nepaaiškina. O kaip ji dera su kitokios pasaulėžiūros žmonių niekinimu – t. y. kitų laisvės apribojimu? Ar jam laisvė yra darymas bet ko, net jeigu tai gali paskatinti žmogų žaloti save ir susinaikinti? O gal laisvės sąvoka prasminga tik tada, kai žmogus, atsirinkdamas tai, kas gera, ir atmesdamas tai, kas bloga, vis labiau gali realizuoti savo talentus, gebėjimus ir pačią žmogišką prigimtį?

Per keletą pastarųjų metų pasauliniu fenomenu tapęs psichologijos mokslų daktaras Jordanas Petersonas irgi yra netikintis. Tačiau jis, skirtingai nuo mūsų influencerio, atidžiai įsižiūri į jį supančią realybę, mokslinius tyrimus ir ryžtingai pasisako prieš politkorektišką neomarksistų ir daugelio liberalų beprotybę. Jis yra pasakęs jog, nors netiki Dievu, bet stengiasi elgtis taip, lyg Dievas būtų. Tai gal vertėtų mūsų liberaliemsinfluenceriams įsiklausyti į šimtų milijonų auditoriją turintį intelektualą, nuo kurio vardo paminėjimo leftistus krečia drebulys, ir jie kaip baisius košmarus prisimena savo bandymus diskutuoti su ponu Petersonu? Deja, mūsų liberaliems influenceriams greičiausiai nerūpi karščiausios pasaulio intelektualų diskusijos, patys verkdami apie Lietuvos provincialumą, jie toliau didina mūsų intelektualinį provincialumą. Nežinau, gal šį provincialumą jie rengiasi įveikti naujausia G reklama Vilniui?

G reklama suvedė į nuomonių ringą dėl GO Vilnius darbo tinkamumo kitą liberalų influencerį ir liberalų politiką. Pasirodo, G gerbėjai nėra liberalai, bet libertarai arba libertinai, aukštinantys, kaip ir jų įkvėpėjas Markizas de Sadas, moralinį pasileidimą, siautėjimą. Tuo tarpu cituoju liberalų politiką: „...liberalai turi ir pasisako už moralius principus. Liberalai gali vadovautis krikščioniškomis vertybėmis (....), jie klausia, kodėl ir kuo viena ar kita norma pagrįsta ar paremta. Liberalui reikia diskusijos. Liberalams svarbiausia žmogus kaip asmenybė ir jo orumas.“ Abejoju, ar su tokiu liberalizmo apibūdinimu sutiktų profesorius Alvydas Jokubaitis, neseniai išleidęs knygą „Liberalizmas kaip pilietinė religija“, bet tebūnie tokie liberalai, o ne libertinai.

O gal tikrieji liberalai išdrįs pasikviesti į Lietuvą daktarą Jordaną Petersoną ir kartu su kitais tikraisiais ar tariamais liberalais ieškos tiesos ir sprendimų, kad kitokios pasaulėžiūros žmonių niekinimas taptų tik košmarišku Sovietų imperijos ir libertarinio Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpio prisiminimu?