Popiežius Jonas Paulius II Vilniuje. Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus nuotrauka

Sukanka 25-eri metai, kai 1993 m. rugsėjo 4–8 dienomis Lietuvoje vyko popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinis vizitas.

Vilniuje

1993 metų rugsėjo 4-ąją Vilniaus oro uoste Jo Šventenybė Jonas Paulius II kalbėjo:

„Nepaprastai jaudindamasis ką tik pabučiavau Lietuvos žemę, – dėkoju Dievui už man duotą malonę atvykti pas jus. Trokšte troškau aplankyti ypač man brangią jūsų žemę! Lietuva – tyli liudininkė karštos meilės religijos laisvei, kuri, kaip ne kartą pabrėžiau, yra visų kitų žmogiškų ir visuomeninių laisvių pagrindas. Lietuva visad stengėsi paliudyti savo ištikimybę Katalikų Bažnyčiai, nuėjo ilgą skausmingą kelią ir garsėjo kaip kankinių ir išpažinėjų žemė…“

Kaune

Rugsėjo 6 d, šv. Mišios Kauno santakoje. Popiežiaus sostui panaudotas krėslas, daugiau kaip 100 metų esantis Kauno arkikatedroje bazilikoje. O krucifiksas ant kryžiaus prie altoriaus – autentiškas XVII amžiaus drožinys. Virš altoriaus įrengtas apvalus stogelis – kaip nimbas virš Šventojo Tėvo galvos.

„Šventasis Tėve, – sveikinimo žodį taria kardinolas JE Vincentas Sladkevičius, – čia, prie didžiųjų mūsų upių – Nemuno ir Neries santakoje, šiandien vienijasi dvasia visa Lietuva ir sveikina Jus kaip garbingiausią ir brangiausią mūsų svečią, vienintelį tokį per visą mūsų krašto istoriją... Jūsų, Šventasis Tėve, atvykimas yra ryškiausias mūsų laisvės ir nepriklausomybės ženklas...“

Popiežius Jonas Paulius II aukoja šv. Mišias Kauno santakoje. Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus nuotrauka

„Šios dienos Mišių atliepiamoji psalmė skelbia Kūrėjo garbę“, – sakė Šventasis Tėvas, – kalbėjęs apie žmogaus atsakomybę dėl šios žemės, kurios kūriniją Dievas patikėjo žmogui. „Šiandieniu Lietuvos istorijos tarpsniu kaip niekad svarbu, kad Šventosios Dvasios apšviesta visa krikščioniškoji bendruomenė suvoktų uždavinį ir pasiuntinybę. Kiekvienas asmeniškai yra kviečiamas liudyti Kristų, bet šis kvietimas skirtas ir visai Dievo tautai... Viešpats laukia jūsų bendros apaštalinės veiklos, kuri visiems atvertų Evangelijos naujieną... O labiausiai jus, pasauliečiai, norėčiau pakviesti drąsiai ir tvirtai pasitikint Dievu imtis ypatingos apaštalinės atsakomybės Bažnyčioje ir įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse... Visų Lietuvos dukterų ir sūnų žodžiai ir darbai tegul tampa naująja evangelizacija. Nauja ne turiniu, bet nauja savo metodais ir būdais, gebančiais atsakyti į mūsų laiko poreikius.“

Susitikimas su jaunimu

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione Šv. Tėvo laukė keliasdešimt tūkstančių Lietuvos jaunuolių. Ovacijos kilo, kai į aikštę įsuko popiežiaus automobilis. Kai Šv. Tėvas ištarė Lietuvos jaunimą sveikinančius žodžius:

„Kristus nori, kad jūs būtumėte laimingi. Todėl ir popiežius trokšta, kad būtumėte laimingi. Jis ateina Kristaus vardu parodyti tikrojo džiaugsmo kelią“, – nugriaudėjo galingi plojimai, aikštę užliejo džiaugsmingi šūksniai. To meto jauniausias vyskupas Sigitas Tamkevičius SJ (arkiv. emeritas) pasveikino svečią, paaiškinęs, kokiu nelengvu istorijos laiku brendo šalies jaunimas, todėl jam nelengva susigaudyti, kas yra tiesa, kas pažanga, o nuo reikia bėgti: „Vyresnioji karta kai kada jaučiasi jaunimo nesuprasta ir sielojasi, kad tos vertybės, už kurias ji kentėjo, buvo tremiama ir niekinama, ne visada jaunimo įvertinamos... Prašau tarti jam žodį, kuris paliestų jo protą ir širdį, padėtų jam surasti kelią dabartiniame pasaulyje ir šiandienėje Lietuvoje. Pasakykite žodį, kuris pažadintų jaunimą dar labiau mylėti krikščioniškąsias vertybes, kurių pagrindu jis galės statyti naują Lietuvą ir naują Lietuvos Katalikų Bažnyčią.“

Popiežius Jonas Paulius II Kaune. Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus nuotrauka

Šventasis Tėvas savo kalboje pakvietęs Lietuvos jaunimą „atidaryti duris Kristui“ sakė:

„Veltui ieško laimės tie, kurie paiso vien tik savęs ir klausosi klaidingų pranašų balso, eina vartotojiškumo ir pašlijusios dorovės keliu, egoizmą laiko gyvenimo būdu, abejingi religijai. Veltui kai kurie ieško laimės ir skaudžiai nusivilia, tikėdamiesi ją rasti sektose, kurios žaidžia su žmogumi, siūlo egzotikos ir magijos pokštus. Be to, čia proga prisiminti nevaisingą sinkretizmą, kuris iš Evangelijos pasiskolina tik kai kurias mintis, o kitų visai nepaiso, arba tas totalines ideologijas, kurios kėsinasi nubrėžti visa apimantį būties vaizdą, be būtino ir išganingo ryšio su Dievu ir amžinu Jo valios planu.... Kas geriau, jei ne Kristus, atidavęs už žmogų savo gyvybę, gali pasakyti, kur rasti tikrosios laimės kelią? Brangūs jaunuoliai, Bažnyčios ir visuomenės istorijoje jūs esate niekados neužbaigto ir tik vienam Dievui tepažįstamo spalvingo kilimo raštai. Jūs patys esate Bažnyčia. Būkite joje veiklūs, stiprūs, kupini šventosios liepsnos.“

Kryžių Kalne

Rugsėjo 7 dieną popiežius Jonas Paulius II aukojo šv. Mišias Kryžių kalne, kur buvo susirinkę daugiau kaip 100 tūkstančių maldininkų. Šv. Tėvo žodžio laukė ne tik lietuvių tauta, bet ir visas pasaulis.

„Klausyk, mano tauta, ko tave aš mokysiu, ką ims burna mano byloti – dėmėkis (Ps77/78,1). Klausydamas psalmininko žodžių, štai atkeliavau prie Kryžių kalno. Ilgai laukiau šios dienos. Dėkoju dabar Dievui, kad esu čia ir galiu su jumis mąstyti apie Kristaus Kryžių ir jame slypinčius tiesos bei šviesos lobius.“ Popiežius akcentuoja Kryžiaus paslaptį, Kristaus iškėlimą per pažeminimą žmonių akyse. Ta proga Šv. Tėvas prisiminė visus kankinius ir tremtinius. Išskyrė tuos, kurie XX amžiuje už tikėjimą aukojo savo gyvenimą: Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių, Kaišiadorių vyskupą Teofilių Matulionį, Vilniaus arkivyskupą Mečislovą Reinį. „Buvo teisiami nekaltieji. Jūsų Tėvynėje anuomet siautėjo nežmoniška visuotinės prievartos sistema. Ji trypė ir žemino žmogų. Tų prievartos ir mirties baisybių išvengusieji suprato, kad čia pat, jų akyse, jų krašto žmonėms ir šeimoms pasikartojo ir išsipildė tai, kas jau buvo atsitikę Golgotoje, kur Dievo Sūnus „priėmęs tarno išvaizdą“ kaip žmogus „nusižemino tapdamas klusnus iki mirties“.

Popiežius Jonas Paulius II meldžiasi Kryžių kalne. Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus nuotraukos

Šv. Tėvas ir užbaigė pamokslą žodžiais „Ave crux!“ (Sveikas Kryžiau). O po komunijos kreipėsi į tikinčiuosius itališkai, palaimino visas lietuvių kartas, taip pat skyrė savo tėvišką palaiminimą visų tautybių gyventojams, visai krikščioniškai Europai ir pasauliui:

„Noriu visiems pasakyti: žmogus yra silpnas, kai jis tampa auka, bet turbūt tampa dar silpnesnis, kai pasidaro kitų prispaudėju. Žmogus yra silpnas, bet šitas silpnas žmogus gali būti stiprus Kristaus Kryžiuje, jo Mirtyje ir Prisikėlime. Šitai noriu paskelbti iš šios mistinės Lietuvos istorijos vietos. Skelbiu visiems, kad tai mąstytumėt ir tuo gyventumėt.“ Šv. Tėvas padėkojo lietuvių tautai už kryžių, kuris buvo pastatytas Kryžių kalne po pasikėsinimo į jį. „Kaip tas kryžius čia pasilieka, taip telieka su jumis popiežiaus malda, – kalbėjo Šv. Tėvas. – Kartu su juo telieka jūsų malda už popiežių, kuris šiandien patyrė didelę malonę, aplankydamas šią šventą vietą.“

Šiluvoje

Popiežius Jonas Paulius II su kard. V. Sladkevičiumi meldžiasi Šiluvoje koplyčioje. Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus nuotrauka

Šiluvoje įvyko paskutinis popiežiaus Jono Pauliaus II susitikimas su Lietuvos katalikų bažnyčios dvasininkija ir tikinčiaisiais. Šv. Tėvas į bažnyčią atvyko po privačios maldos Šiluvos koplyčioje. Ten Jo Šventenybė pabučiavo akmenį, ant kurio buvo apsireiškusi Švč. M. Marija. Popiežius liturgijoje prisiminė Švč. M. Mariją, ištikimai vykdžiusią Dievo valią. Šv. Tėvas kreipėsi į Šiluvos Mergelę Mariją, kaip Lietuvos užtarėją, dėkodamas už jos globą lietuvių tautai ir užtarimą Sūnaus akivaizdoje, ir meldė, kad Marija, kaip ir per vestuves Kanoje, aprašytoje Evangelijoje pagal Joną, prašytų savo Sūnaus, kad lietuvių tautos patirtis virstų džiugia ateitimi. Ir kad Lietuvos žemė, kuri paaukota Švč. M. Marijai, niekada nestokotų Jos globos.

„Buvau giliai sujaudintas tokių Šv. Tėvo palankumo žodžių Lietuvai, – yra pasakojęs Jo Eminencija kardinolu V. Sladkevičiumi.

Šv. Tėvo apaštalinis vizitas Lietuvoje baigėsi rugsėjo 8 d. Mylimą svečią lydėjo visi Lietuvių Katalikų Bažnyčios hierarchai, taip pat Lietuvos Vyriausybės nariai. 

Popiežius pabrėžė paliekąs „brangią šalį“, išvykstąs „kupinas įspūdžių“, kurie pavirsią malda. Ypač reikšmingi Šventojo Tėvo žodžiai, kuriais jis Dievo Motinai pavedė Lietuvos ateitį, kuriais linkėjo, kad šios „kilniadvasės tautos vaikai, siekdami moralinės ir medžiaginės pažangos, Dievo žodyje surastų šviesą ir paramą“.

Popiežius Jonas Paulius II Šiluvoje. Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus nuotrauka