OKT / Vilniaus miesto teatro naujo sezono pristatymas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka.

Mūsų naujas sezonas yra jautrus ir, atvirai pasakius, pavojingas. Šitas sezonas yra apie ją. Apie moterį“, – taip naująjį, 19-ąjį, OKT / Vilniaus miesto teatro sezoną pristatė režisierius OSKARAS KORŠUNOVAS. Tokią koncepciją, tikino jis, padiktavo premjerinis spektaklis „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“ pagal kontroversiško britų dramaturgo Martino Crimpo pjesę.

Režisierius naująjį sezoną žada neapsiriboti vien spektakliais moterų tema – OKT teatre išvysime moterų (taip pat debiutuojančių) režisierių kūrybą ir vyriškus vaidmenis atliekančių moterų. 

OKT sezono manifestas 

Moterų tema, teigė O. Koršunovas, – viena aktualiausių, problemiškiausių ir moterims, ir visuomenei, ir apie ją būtent dabar pradedama kalbėti balsu. OKT šią temą nuolat nagrinėjo ir anksčiau. Režisierius paminėjo stiprius aktorių Rasos Samuolytės, Nelės Savičenko, Airidos Gintautaitės vaidmenis, Kamilės Gudmonaitės šiame teatre pristatytą darbą „Trans Trans Trance“, režisieriaus Kirilo Glušajevo „Terapijas“.

„Moters tema šį sezoną išsivystė labai organiškai“, – sakė O. Koršunovas.

Iš režisieriaus lūpų nuskambėjo toks šio sezono teatro manifestas: 

„Šventas Paulius rašė, kad Jėzuje Kristuje nėra nei vyro, nei moters, nei žydo, nei palestiniečio – yra žmogus. Žmogiškumas – tai esminė mūsų OKT teatro arterija. Bet visgi pasaulio istorija – tai nuolatinis žmogaus iškreiptų stereotipų kūrimas. Per visą istoriją ypač moterims teko kentėti tuos iškreiptus stereotipus. Susiklosčiusi patriarchalinė santvarka moterims atiminėjo teisę būti tiesiog žmogumi – vertė ją būti moterimi. 

Tam buvo naudojami įvairūs mechanizmai ir įrankiai: čadros, burkos, skaistybės diržai, kiniški bateliai, neleidžiantys joms savarankiškai vaikščioti, ar inkvizicijos laužai.

Kitas kraštutinis veiksmas – vėlgi iškreiptas stereotipas: tai begalinis moters garbinimas ir idealizavimas. Didžioji paslaptis, šventoji motina, grožio įsikūnijimas, mūza ir taip toliau. Moterims visuomet buvo skiriami kokie nors scenarijai. Pagrindiniai – tai paleistuvė, gera žmona, motina, šventoji. Tačiau niekada nebuvo suteikta teisė būti visapusišku žmogumi. Šią teisę uzurpavo vyrai. 

Bet dabar mes išgyvename kitus laikus. Moteris keičia savo socialinę, politinę, fizinę, metafizinę lokaciją. Moterų gyvenime vyksta revoliucija. Ji ruseno jau nuo XIX amžiaus. Bet dabar mes matome didelę ugnį. Moteris tampa lygi su vyrais: politikoje, mene, socialiniame gyvenime. Statistiniai rodikliai vis dar vyrų pusėje, bet atotrūkis mažėja.

Tampa akivaizdu, kad ateitis priklausys moterims. Bet ar viskas taip paprasta? Ką jos išgyvena? Su kokiais naujų identitetų sunkumais susiduria? Tai mes bandysime tirti šį sezoną.“

Režisierius Oskaras Koršunovas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
OKT / Vilniaus miesto teatro spaudos konferencijos dalyviai: ryšiams su visuomene atstovas Aurimas Minsevičius, režisierius Oskaras Koršunovas, teatro užsienio reikalų vadybininkė Audra Žukaitytė. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Mažesnio formato spektakliai važinėja po visur ir rodomi didelėse salėse. Jie sukūrė savotišką OKT dogmą. Ir čia įdomus štai toks dalykas: jeigu vaidini tik didelėje erdvėje, mažoje niekaip negalėsi to padaryti. Jeigu sugebi vaidinti mažoje erdvėje – gali vaidinti bet kokioje.

Naujų spektaklių kaip visada bus daugiau

Šį sezoną OKT / Vilniaus miesto teatre – du režisūriniai debiutai ir vienas debiutas šiame teatre. Teatro ryšiams su visuomene atstovas Aurimas Minsevičius supažindino, kad spalį laukia jaunos kūrėjos Linos Židonytės pirmasis prisilietimas prie profesionalios teatro scenos – spektaklis „Aš, Fojerbachas“ pagal šiuolaikinių vokiečių dramaturgų Tankredo Dorsto ir Ursulos Ehler pjesę.

Antras debiutas – lapkritį numatomas parodyti režisierės Agnijos Leonovos spektaklis, kuriam pjesę drauge rašo ir dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė. Šis darbas, sakė režisierius O. Koršunovas, bus įdomus fantasy žanru, per serialus besibraunančiu ir į teatro sceną.

Trečias debiutas – menotyrininko, fotografo Tomo Ivanausko režisūrinis bandymas statant Kvebeko dramaturgo Martino Bellemare'o pjesę „Laisvė“. Tai spektaklis apie radikalius moters sprendimus. 

Dar viena premjera – paties O. Koršunovo Bostone, JAV, jau statytas spektaklis „Liučė čiuožia“ pagal Lauros Sintijos Černiauskaitės pjesę. Režisierius ryžosi ją prikelti, nes, jo įsitikinimu, šiuo metu ji vėl esanti aktuali ir skambanti kitaip.

Žiūrovų OKT teatre laukia ir improvizacijos. „Mes visada kalbame apie du tris spektaklius, o išeina dešimt. Surinkau kursą aktorių ir režisierių – tai be galo geras kursas. Jie kartu dirba, taigi rodysime daug jų debiutų“, – žadėjo režisierius O. Koršunovas.

Gastrolių karuselė

Šį sezoną OKT / Vilniaus miesto teatras pradėjo Siane, Kinijoje. „Kinijoje jau dvidešimtą kartą vaidinome „Hamletą“, ten jau saugomos ir „Hamleto“, ir „Žuvėdros“ dekoracijos, – sakė teatro užsienio reikalų vadybininkė Audra Žukaitytė. – Šiais metais čia lankėmės jau antrą kartą. Tikiuosi, ryšiai su šia Azijos valstybe nenutrūks. O po mėnesio iškeliaujame į kitą Azijos šalį – Pietų Korėją, Seulą, kur vaidinsime „Žuvėdrą“.“

Teatro atstovė pristatė ir nemažą pluoštą laukiančių gastrolių Europoje. Šiais metais labai smarkiai pajudėjo spektaklio „Vestuvės“ reikalai. Jos bus vaidinamos Briuselio nacionalinio teatro Didžiojoje salėje. Laukia kelionė ir į Lježo festivalį, NEXT festivalį Turnė mieste, vykstančiame Prancūzijoje ir Belgijoje, TEART festivalį Minske, Baltarusijoje.

„Žuvėdra“ keliaus į mūsų senų draugų puikų ir didžiausią Katalonijoje festivalį „Temporada Alta“ Žironoje. K. Gudmonaitės „Trans Trans Trance“ – į Londoną, – apie gastrolių planus kalbėjo A. Žukaitytė. – Negaliu nepaminėti ir režisieriaus O. Koršunovo bei aktoriaus Eimanto Pakalkos monospektaklio „Pamišėlis“, kuris praėjusį sezoną sėkmingai pradėjo savo užsienio gastroles. Dabar jis pakviestas į festivalį „Baltijskij dom“ Sankt Peterburge, Rusijoje.“ 

OKT teatras pratęs ir praėjusių metų gausių kelionių po Lietuvą tradiciją.

Maža erdvė sukūrė OKT dogmą

O. Koršunovas pasidžiaugė savo mažo formato spektaklių sėkme ir populiarumu. Šiais laikais neįtikima, stebėjosi režisierius, kad per pusantrų metų spektaklis „Vestuvės“ buvo suvaidintas šimtą kartų.

„Mažesnio formato spektakliai važinėja po visur ir rodomi didelėse salėse. Jie sukūrė savotišką OKT dogmą: viską priartinome iki maksimumo, žiūrovą – prie aktorių, aktorius prie žiūrovo. Iš to gimė tokie spektakliai kaip „Dugne“, „Žuvėdra“. Ir čia įdomus štai toks dalykas: jeigu vaidini tik didelėje erdvėje, mažoje niekaip negalėsi to padaryti. Jeigu sugebi vaidinti mažoje erdvėje – gali vaidinti bet kokioje, – svarstė O. Koršunovas ir pridūrė, kad „Žuvėdra“ iš mažos salės nukeliavo net iki Guangdžou operos rūmų, projektuotų architektės Zahos Hadid, kur telpa keli tūkstančiai žiūrovų.

Naujo sezono pristatymas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Tikėjausi, kad iš Vilniaus miesto teatro atgims tikras miesto teatras. Seniausiam Rusijos teatrui „Aleksandrijskij“ – du šimtai penkiasdešimt metų, o mūsų Vilniaus miesto teatrui – du šimtai. Tai istorinis galingas palikimas, kurį mes bandėme išvystyti.

Kūryba už OKT ribų

Režisieriaus O. Koršunovo kūryba šį sezoną neapsiribos vien Vilniaus miesto teatro erdve. Rugsėjo 15 dieną laukia jo premjera „Rusiškas romanas“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę Rusų dramos teatre, taip pat – darbas Klaipėdos dramos teatre.

Kalbėdamas apie tai, kuo jo darbai kitokie skirtingose erdvėse, režisierius teigė savo darbus kuriantis visus skirtingus, nesilaikantis teatre vieno stiliaus. „Negali ateiti į teatrą ir užmauti savo kurpaliaus. Jeigu režisierius pradeda mauti savo kurpalių, reikalas žlunga. Reikia prisitaikyti prie teatro, aplinkos, tai kolektyvinis darbas. Kartais būna labai sunku dirbti, kartais – lengva, kartais man būna sunku dirbti ir savo teatre, nes čia viskas arti“, – sakė O. Koršunovas.

Vilniaus miesto teatras sunaikintas?

Naujo sezono pristatyme kalbėta ir apie OKT teatro skaudulius – jis ilgus dešimtmečius neturi normalios erdvės, be to, miglotas ir teatro finansavimas ateityje.

Komentuodamas Vilniaus miesto savivaldybės pažadus suteikti OKT / Vilniaus miesto teatrui naujas erdves, režisierius O. Koršunovas buvo kritiškas: „Mūsų Vilniaus miesto teatras yra sunaikintas. Įvyko labai keistas dalykas: Vilniaus miesto teatro konkursas panaikintas, ir pasiūlytas kitas konkursas – trupių. Mes jame negalėjome dalyvauti – tik nefinansuojamos trupės. Rezultatas – mūsų dotacija baigiasi, ir mes beveik metus liekame be jos.“

„Mums pakišta koja, – tęsė O. Koršunovas. – Vilniaus miesto savivaldybė kultūrai skiria pačius mažiausius pinigus. Jūs pagalvokite – mūsų teatras gauna 90 tūkst. eurų, o Alytaus miesto teatras – milijoną. Suprantate? Šokio teatras „Aura“ Kaune gauna 800 tūkst. eurų.“ 

Režisieriaus nuomone, taip sužlugdyta Vilniaus miesto teatro idėja – teatro, turinčio dviejų šimtų metų istoriją.

„Tikėjausi, kad iš Vilniaus miesto teatro atgims tikras miesto teatras. Seniausiam Rusijos teatrui „Aleksandrijskij“ – du šimtai penkiasdešimt metų, o mūsų Vilniaus miesto teatrui – du šimtai. Tai istorinis galingas palikimas, kurį mes bandėme išvystyti, – sakė režisierius. – Aš šitą dalyką suprantu kaip mėginimą mus naikinti, pradedant nuo to, kad jau dvidešimt metų negauname normalios patalpos teatrui. Mes vaidiname ofise, ir tai baudžia ne mus – tai baudžia vilniečius. Mūsų teatro lankomumas pats didžiausias, žmonės negali nusipirkti bilietų ir turi dusti šitame ofise. Kita vertus – dabar mes liekame be finansavimo.“