Venclovų namai-muziejus rugsėjo 18 d. 18 val. kviečia į susitikimą su viena įžymiausių rumunų poečių, visuomenės veikėjų – Ana Blandiana – bei poetu, profesoriumi Tomu Venclova. Ana Blandiana į Lietuvą atvyksta pirmą kartą kaip Sighet memorialo komunizmo aukoms įkūrėja, poetė bei opozicinė veikėja, aktyviai dalyvaujanti dabartiniuose protestuose Rumunijoje, kurioje A. Blandianos kūryba yra tapusi etinio sąmoningumo, rezistencijos simboliu. 

Venclovų namuose ne kartą yra lankęsi pasaulinio garso disidentai: Josifas Brodskis, Liudmila Aleksejeva, Adamas Michnikas, Mart Niklus, Natalija Gorbanevskaja. Sovietmečiu šių disidentų pastangomis sklido žinia apie opozicines organizacijas Sovietų Sąjungoje, Darbininkų gynimo komitetą ir Solidarumą Lenkijoje, apie Čekoslovakijos Chartiją 77. Rumunijoje pasipriešinimas režimui kiek mažiau, tačiau taip pat reiškėsi įvairiomis formomis. 

Ana Blandiana gimė 1942 m. Timišoaroje, augo ortodoksų šventiko, politinio kalinio šeimoje. Jos tikrasis vardas – Otilia Valeria Coman.

Jai ilgai buvo trukdoma spausdinti savo kūrybą dėl tėvo veiklos. Poetės kūrybinio kelio pradžia – 1959 m. Nuo to laiko išleista keturiolika poezijos knygų, dvi apsakymų, septyni esė rinkiniai ir viena novelė.

Komunistinio režimo metais A. Blandianos kūryba buvo uždrausta tris kartus: 1959–1964, 1985 bei 1988–1989 metais. 1988 m. rašytojai taikytas namų areštas be galimybės naudotis paštu, telefoniniu ryšiu, su slaptosios policijos kontrole. 

Netrukus A. Blandiana jau aktyviai dalyvauja 1989-ųjų revoliucijoje, greitai išrenkama į Rumunijos parlamentą kartu su socialdemokratiniu Nacionalinio išsivadavimo frontu (Frontul Salvării Naționale, FSN), tačiau netrukus atsistatydina, suvokusi, kad partijoje vyrauja ta pati senoji komunistų partijos nomenklatūra. 

1990 m. A. Blandiana įkūrė Rumunijos PEN centrą ir tapo šios rašytojus vienijančios nevyriausybinės organizacijos prezidente. A. Blandiana buvo viena iš Rumunijos intelektualų susivienijimo „Pilietinis Aljansas“ steigėjų (Alianţa Civică, AC, 1990 m.), organizacijos, kuri skatino dekomunizaciją ir demokratinius pokyčius.

1993 m. įkūrė Komunizmo aukų memorialą bei istorinių tyrimų centrą Sighet mieste. Jis laikomas pirmuoju memorialu komunizmo aukoms pasaulyje.

Rašytoja yra Stephane Mallarme vardo poezijos akademijos narė, Europos poezijos akademijos bei Tarptautinės poezijos akademijos prie UNESCO narė. A. Blandianos kūryba išversta į 25 kalbas ir įtraukta į 47 poezijos ir prozos rinkinius.

Poetė pagerbta daugybe nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų: aukščiausiu Prancūzijos valstybiniu ordinu Légion d’Honneur (2009 m.), JAV valstybės departamento apdovanojimu Romanian Women of Courage Award (2014 m.). 2016 m. A. Blandianai įteikta Gdansko miesto literatūrinė premija „Europos laisvės poetas“ (Europejski Poeta Wolności) už eilėraščių rinkinį „Mano tėvynė A4“ (Patria mea A4). 2017 m. A. Blandiana pagerbta valstybiniu Kanados apdovanojimu The Griffin Trust For Excellence už gyvenimo nuopelnus. 

Renginys bus transliuojamas tiesiogiai Venclovų namų-muziejaus feisbuko puslapyje.