Pixabay.com nuotrauka

Niekas negalėtų paneigti, kad šių dienų pasaulyje socialinės medijos atlieką ypatingą vaidmenį darant įtaką ir formuojant žmonių požiūrį į kultūrą, politiką, ekonomiką ir gyvenimą. Jos tapo, atrodytų, nepakeičiama gyvenimo dalimi ir yra plačiai paplitusios.

Skaičiuojama, kad dabar yra daugiau kaip 2,46 mlrd. vartotojų, o 2021 metais, spėjama, trečdalis populiacijos savanoriškai prisijungs prie socialinių medijų tinklo. Augimas tokiu tempu gali reikšti, kad mes šio amžiaus pabaigoje turėsime monopoliją, kuriai priklausys ateitis.

Socialinės medijos dažnai pristatomos kaip patobulinta komunikacijos forma; įrankis, sukurtas dalintis informacija ir kitokiomis išraiškos priemonėmis naudojant virtualią erdvę, joje esančias bendruomenes ir grupes; technologija, apgriovusi susisiekimo barjerus, pristačiusi necentralizuotus komunikacijos kanalus ir suteikusi galimybę išsakyti savo nuomonę viešai.

Ši atsakingai sukurta liberalumo kaukė sėkmingai įstūmė socialines medijas į mūsų kasdienį gyvenimą be didesnio pasipriešinimo. Mes patys, vedami smalsumo, praryjame patrauklų jauką, sudarytą iš galo neturinčių puslapių, ryšio su pasauliu ir emocinės pilnatvės.

Mažai kas užsimena apie tai, kad prisijungę ir aktyviai dalyvaujantys socialiniuose tinkluose vartotojai laisva ranka atiduoda informaciją apie save. Ant padėklo padeda norus ir troškimus. Atkreipkite dėmesį į reklamas, kai būnate prisijungę prie vieno iš socialinių tinklų. Kiekvienas mygtuko paspaudimas yra fiksuojamas ir analizuojamas, o sistema yra suderinta taip, kad siūlytų viską pagal naujausią jūsų pasirinkimą. Joje paprasčiausiai manipuliuojama žmogaus troškimais, kurie įdėti į vartotojo socialinį tinklą, skatina dar aktyvesnį vartojimą. Savotiška magija užburtas ratas, iš kurio išeiti yra tik vienas kelias – suvokimas.

Visų pirma svarbu suprasti, kad socialinės medijos koncentruojasi į mūsų laiką ir sąmoningą dėmesį kuo patikimesnei informacijai surinkti. Joms naudinga, jeigu vos pramerkę akis paimate telefoną į rankas ir prieš eidami miegoti dar kartą žvilgtelėję padedate prietaisą šalia lovos. Žinote, kad jeigu nepavyks užmigti, jis bus ten, jeigu ką. Paprasta?

Niekas negalvoja apie tai, kokį šalutinį poveikį turi aktyvus naudojimas. Svarbu, kad naudotų ir kuo daugiau. Ne paslaptis, kad socialiniai tinklai buvo sugalvoti ne žmonėms suvienyti, o jų dėmesiui pasisavinti. Tam, kad pasiektų šį tikslą, buvo sukurtos strategijos, paremtos žmogaus psichologijoje esančia silpnybe – dopaminu, arba kitaip – laimės hormonu.

Judame tapimo viena antisocialiausių kartų žmonijos istorijoje link. Paprastai ir užtikrintai. Žmonės renkasi žinutes vietoj pokalbių, pokalbius „online“ vietoj tikrų susitikimų, ir daugelis pakeitė žmogišką bendravimą patogiomis platformomis kaip feisbukas, tviteris ar instagramas. 

Dopaminas – natūralus organizme gaminamas cheminis junginys. Jis yra atsakingas už pasitenkinimo būseną ir turi didelę įtaką žmogaus veiklos motyvacijai bei mokymuisi. Bene svarbiausia iš visų veiklų – sėkmingi socialiniai santykiai. Jiems įvykus jaučiamas malonumas, o su juo ateina ir suvokimas, kad pakartojus šį veiksmą žmogus vėl patirs tą pačią malonią būseną. Taip mes nuspėjame, po kokių veiksmų galime jausti laimės hormoną, o po kokių – ne, ir tai mus skatina kartoti tuos veiksmus, kurie labai greitai tampa įpročiais. Evoliucijos kontekste tai turėtų motyvuoti atlikti naudingus veiksmus tam, kad išgyventume.

Iš pradžių viskas sukasi aplink bendravimą, kol žmogus įsukamas ir pripratinamas prie socialinio tinklo aplinkos bei veikimo būdų. Jį bet kada gali pasiekti pasiūlymas draugauti, nauja žinutė ar įspėjimas, apimantis begalę sričių ir esant aktyvesniam naudojimui vis besiplečiantis. Pavyzdžiui, paspaustų mygtuko „patinka“ skaičius instagramo socialiniame tinkle yra grupuojamas tam, kad jį atsidaręs žmogus patirtų asmeninį pasitenkinimą, o tai sukeltų cheminę reakciją, kuri skatina šį veiksmą kartoti tol, kol jis taps įpročiu.

Tam, kad noras atsidaryti socialinį tinklą neišblėstų, vartotojas apdovanojimas pasitenkinimu atsitiktine progresija, technika – seniai naudojama azartinių žaidimų aparatų kūrėjų. Šiuo triuku yra manipuliuojamas vartotojo troškimas sulaukti pasitenkinimo, o kadangi jis nežino, kada tai atsitiks, tikrina telefoną bent kelis sykius per valandą.

Praleistas valandų skaičius viename iš socialinių tinklų skatina įspėjimų centro aktyvumą. Po tam tikro laiko vartotojas bet kuriuo metu gali tikėtis laimės hormono išsiskyrimo už sėkmingai atliktą veiksmą. Nepamirškime, kad išsitraukti išmanųjį telefoną iš kišenės nieko nekainuoja, kaip ir parsisiųsti programėlę, tad žmonės jas tikrina pirmą pasitaikiusią progą. Galima manimi ir netikėti, tačiau apsidairykite aplinkui, kai lauksite eilėje ar būsite kavinėje. Sunkiau surasti veidą, tiesiog žiūrintį tiesiai, o ne žemyn. Tokiu būdu iš lėto žmogus išsiugdo priklausomybę ir nebegali gyventi be išmaniajame telefone esančių socialinių tinklų, asmeninės azartinių lošimų mašinos.

Ilgainiui priklausomybė tampa tokia stipri, kad gali gerai nublukinti išorinį pasaulį, palikdama tik greitai besikeičiančias nuotrupas ekranuose. Užtenka tik išsitraukti išmanųjį telefoną iš kišenės, ir aplinka sumažėja keliais kvadratiniais centimetrais. Ir nors atrodytų, kad tokia galimybė suteikia progą žinoti viską, kas dedasi žemės planetoje, deja, kita naujiena, prieš tai buvusi, būna pamiršta. Vis atsinaujinantis ratas neleidžia susikoncentruoti į vieną dalyką, nes reikia pasiūlyti vis ką nors nauja. Prie naujo įprantama labai greitai.

Liūdniausia, kad socialinės medijos sugebėjo atitolinti žmones. Atimti dalį pasitikėjimo vienas kitu ir pakeisti žodžius tyla. Kiek kartų matėte prie stalo sėdinčių draugų būrį, kurių visų žvilgsniai nukreipti į asmeninius išmaniuosius telefonus? Aš apie tai kalbu čia, o ne apie ryšio palaikymą su žmonėmis, gyvenančiais kitame pasaulio kampe.

Ta tyla simbolizuoja žmogaus savikontrolės ir nepriklausomo mąstymo trūkumą, priklausomybės ir manipuliacijos kontrolę. Jau dabar galima pastebėti, kad esame tokio socialinio lygmens, kuriame žmonės, neturintys paskyros socialiniuose tinkluose, yra laikomi neegzistuojančiais.

Dėl to, nepaisant mus supančių technologinių stebuklų, judame tapimo viena antisocialiausių kartų žmonijos istorijoje link. Paprastai ir užtikrintai. Žmonės renkasi žinutes vietoj pokalbių, pokalbius online vietoj tikrų susitikimų, ir daugelis pakeitė žmogišką bendravimą patogiomis platformomis kaip feisbukas, tviteris ar instagramas. Dalintis ir puoselėti tikrus santykius gyvenime yra sunki užduotis, reikalaujanti jėgų ir kantrybės, tad nenuostabu, kad daugelis mieliau renkasi saugią ir paviršutinišką virtualiojo ryšio iliuziją.

Mes esame socialūs, ir palaikymas gyvybingų, stiprių ir turinčių tvirtą pagrindą po kojomis santykių yra būtini žmogaus psichologinei ir fizinei būsenai, tačiau mes dažnai leidžiame sau tai pamiršti ir leisti klestėti ryjantiems mūsų laiką pakaitalams. Besaikis, nesąmoningas laimės hormono troškimas formuoja mus kaip abejingą visuomenę, kuri stebi, kas vyksta pasaulyje, pro filtrus. Nors socialinės medijos pabrėžia sąjungą pasaulyje, regis, slapta jos propaguoja ir skatina atsitraukimą.

Visas šis burbulas tik tam, kad būtų surinkta kuo patikimesnė informacija, o informacija yra galia. Pasitelkusios ją socialinės medijos gali paversti žmogaus troškimus ir norus preke ar paslauga, netgi atkirsti nuo realybės ir nepriklausomo mąstymo. Tikriausiai tai skamba paranojiškai, ir manote, kad jūs patys valdote tai, ką darome, tačiau pagalvokite apie tas akimirkas, kai įsijungėte kurį nors socialinį tinklą ar net išsitraukėte išmanųjį telefoną iš kišenės be jokios priežasties, laikui prastumti. Prisimenate?

Žvelgiant į ateitį, jei viskas bus taip, kaip yra dabar, mes nebesugebėsime ir ilgainiui nebemokėsime susikalbėti be pakaitalų ir gyventi be socialinės medijos.

Šis lėtas žmogaus luošinimas, atimdamas natūralius komunikacijos būdus ir savikontrolę, atitolina nuo jį supančio pasaulio. Kuo daugiau aplinkinių veiksnių mus išblaško, kuo labiau siekiame greičio ir kiekybės vietoj gylio ir kokybės, tuo mažiau suksime galvą, kas dedasi aplinkui. Bus labai lengva išvengti susidūrimo su kitu žmogumi, problema ar susirūpinimu tiesiog pasukant veidą į telefoną ir įsijungiant vieną iš socialinių tinklų, kur, atrodytų, nėra nė taško juodos spalvos.

Taip gyvenimas ir prabėgs viduje tuščios dėžės, pilnos iliuzijų ir pramogų.