Laimos Penek nuotrauka

Kodėl jaunimo susitikimo su Pranciškumi scena papuošta didelėmis, tarsi iš metalo nukaltomis širdimis, kojomis, ausimis? Pastabesnieji iškart suprato, kad tai išdidintos votų kopijos. Votai – maži daikčiukai, kuriuos dažnai galime pamatyti pakabintus bažnyčios prie altorių ar itin gerbiamų paveikslų. Tačiau ką šie simboliai reiškia, iš kur jie atsirado ir kodėl jie pasirinkti būti viena svarbiausių jaunimo susitikimo su popiežiumi scenos dekoracijų?

Menotyrininkė, Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė pasakoja, kad šis paprotys yra kilęs iš Romos imperijos. „Votum reiškia įžadas ir yra žinoma, kad romėnai kabindavo votus, įžadus, padėkas prie savo dievybių altorių, ką vėliau perėmė krikščionybė, tais votais pagerbdama, pirmiausia, šventųjų kankinių vietas ir atvaizdus kaip jų atminimą“ – pasakojo bažnytinio meno istorikė. Taigi, votai, kaip ir daug kas krikščioniškoje kultūroje, mus pasiekia iš antikos laikų. Krikščionybėje jie tapo būdu išreikšti prašymą ar dėkingumą už gautą malonę. Lietuvoje, anot S. Maslauskaitės, seniausi votai mus pasiekia iš XVII amžiaus. Tiesa, iš tų laikų jų likę vos keletas, tačiau iš rašytinių šaltinių žinoma, kad jų būta gerokai daugiau. Daugiausia votų Lietuvoje yra XIX a. pabaigos – XX a. pradžios palikimas. Votai nešami prie altorių ir šiais laikais. „Kunigas, jei kas jo paprašytų leisti bažnyčioje pakabinti votą, tikrai nenustebtų. Vilniuje gausu vietų, kuriose matome, kad kaip korys auga votai“,  – sakė menotyrininkė.

Laimos Penek nuotrauka

Kaip pasakojo Sigita Maslauskaitė, senieji votai dažnai būdavo keturkampės plokštelės, kuriose esantis paveiksliukas tarsi komiksas turėjo papasakoti istoriją apie gautą malonę: „Pavyzdžiui, šeima meldė Trakų Dievo Motinos užtarimo kai sirgo kūdikis  arba neturtingas žmogus meldėsi toje pačioje vietoje, nes susirgo jo arklys ir šeimos lauktų dideli sunkumai netękus pragyvenimo šaltinio“ . Votai mus pasiekiantys iš XIX ar XX amžiaus paprastai yra mažesni, dažniausiai širdies, kojos, rankos, galvos ar ausies formos. S. Maslauskaitės teigimu, dažniausiai jie žymi kūno vietą, kuri buvo pagydyta. Tokios tradicinės formos yra panaudotos ir kuriant popiežiaus susitikimo su jaunimu sceną.

Laimos Penek nuotrauka

Scenografė Sigita Šimkūnaitė, kūrusi jaunimo susitiko su Šventuoju Tėvu scenos dekoracijas, pasakojo, kad temą jai pasiūlė renginio organizatoriai: „Kadangi šie metai paskelbti Trakų Dievo Motinos metais, šis paveikslas ir jo aplinka buvo pagrindinis įkvėpimo objektas“. Kaip pagrindinius simbolinius elementus ji pasirinko votus, kuriais papuoštas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bazilikoje esantis Marijos paveikslas ir rožes – su mergele Marija siejamą simbolį. Scenografė sakė norinti, jog renginio dalyviams šie simboliai primintų tai, kas yra pagrindinė popiežiaus vizito žinia „Kristus Jėzus – mūsų viltis“.

Popiežiaus Pranciškaus susitikimas su jaunimu Vilniuje vyks šeštadienį nuo 14 val. Katedros aikštėje.

Laimos Penek nuotrauka
Laimos Penek nuotrauka