EPA nuotrauka

Dėl šios savaitės paruošiamųjų darbų, nuolatinių diskusijų šeimoje prie vakarienės stalo, apsvarstymų su vyru ryte prieš darbus, man pradeda atrodyti, tarsi popiežius Pranciškus atvažiuotų ne oficialaus vizito į Lietuvą, bet tiesiog pas mus į namus. Nuolat su vyru deriname telefonu ir el. paštu, kaip keliausime pas popiežių su visa šeima ir dar „prigriebsime“ sesers šeimą. Gaudymai kvietimų, apžiūrinėjimai sektorių, į kuriuos patekome, paieškos, kas iš pažįstamų Kaune mus priims. Čia savaitės pradžioje keli vaikai apsirgo, tai neleidžiame į mokyklą, kad tik suspėtų pasveikti iki susitikimo su popiežiumi.

O kaip nukeliausime, kokiu transportu? Mašinos skydelyje užsidegė raudona lemputė, stringa stabdžiai – tuoj važiuojam į autoservisą, nes juk laukia kelionė į Kauną. Kaip apsirengti ir koks bus oras? Ant ko atsisėsime? Draugė iš Šakių paskambino, sako, kad pas juos „Senukuose“ jau sulankstomos kėdutės išparduotos. Tikrai nepagalvojau, ant kažko reikės juk atsisėsti belaukiant popiežiaus.

Kiekvieną vakarą paauglys namie paleidžia groti susitikimo su popiežiumi giesmę, o visi vaikai gieda. Jie jau ją moka. Tai kas belieka man? Žinoma, einant miegoti po maldos su vaikais galvoje sukasi giesmės įrašas. Taip, susitikimas su popiežiumi beveik prasidėjo, kad ir kur pasisuksi, visur laukimas ir daug daug džiaugsmo.

Inesos Vaitkūnaitės nuotrauka

O dar šalia asmeninių paruošiamųjų darbų su vyru įsipareigojome savanoriauti informacinėse palapinėse. Pirmoji info palapinė Vilniaus Odminių skverelyje, šalia Katedros, pradėjo veikti jau savaitės pradžioje. Pirmomis dienomis žmonės negausiai užsukdavo pasiklausti apie vizitą, o nuo ketvirtadienio interesantų pradėjo gausėti. Senukai, neturėdami namuose su kuo pasitarti, ateina pasikalbėti, kurioje vietoje jiems būtų geriausia palūkuriuoti popiežiaus, o gal gyvendami Dominikonų gatvėje galės pro buto langą pamatyti, arba iš giminaičių balkono Barboros Radvilaitės gatvėje matysis?

Inesos Vaitkūnaitės nuotrauka

Tėčiai ir mamos, auginantys apie vienerių metų vaikus, ateina su dideliu lūkesčiu, gal gi jiems ir su mažutėliais pavyktų nukeliauti į Kauną. Vis dar prieina vienas kitas studentas įsigyti kvietimo į susitikimą Vilniuje. Mama paima du kvietimus dukrai ir jos draugei, juk vienai jai gali būti nedrąsu, tiesa? Ir aptarinėjame, kaip jos dukra galėtų pasijusti gerai didelėje nepažįstamų jaunuolių grupėje.

Be senukų, užsieniečių, vyrų ir moterų, į palapinę eidami pro šalį užsuka ir vyskupai, užkalbina, pajuokauja ir tikrai pasijunti didelės Bažnyčios šeimos nariu, kuris ruošiasi ir laukia ganytojo.

Inesos Vaitkūnaitės nuotrauka

Atrodo, kad mes jau seniai pametėme seną gražią tradiciją rašyti savo artimiesiems atvirlaiškius iš ypatingų kelionių. Ir štai susitikimo su popiežiumi organizatoriai išleido tris gražius atvirlaiškius su labai svarbiais žodžiais: myliu, dėkoju ir pasiilgau. Įsivaizduojate, dabar iš Vilniaus ir Kauno, kur informacinėse palapinėse dalinami tokie atvirlaiškiai po visą Lietuvą ir visą pasaulį sklis gerumo žodžių žinia, tarsi gerumo virusas. Būtinai pasinaudokite galimybe parašyti atvirlaiškį ir įmesti į specialią pašto dėžę šalia informacinių palapinių, „Euro vaistinė“ pasirūpins jį pristatyti nemokamai.

Inesos Vaitkūnaitės nuotrauka