Prof. Zenonas Norkus

Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Spalio 9 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorius Zenonas Norkus, kuriam šių metų pradžioje skirta išskirtinio VU profesoriaus kategorija, savo inauguracinėje paskaitoje pateikė galimus Lietuvos ateities scenarijus: nuo pesimistinių iki optimistinių.

Pasak profesoriaus, Lietuvos ateities vystymasis gali pasisukti aštuoniomis skirtingomis kryptimis ir didžiausią įtaką tam turės sintetinės biologijos technologijų pažanga bei politiniai-ekonominiai procesai Rusijoje.

Svarstydamas apie Lietuvos ateities perspektyvas sociologas, filosofas prof. Z. Norkus naudojo „ateities kompaso“ metodiką ir pateikė visas savo įžvalgas apie tai, kas vyks po 2030 metų, nes iki šio laikotarpio Lietuva turi parašytus oficialius scenarijus.

Lietuva taps „Baltijos Kuveitu“?

Visos tautos trokšta praturtėti, todėl prof. Z. Norkus savo pateikiamuose Lietuvos ateities scenarijuose raktiniu žodžiu pasirinko Kuveitą kaip ekonomiškai turtingos šalies sinonimą.

„Labai tikėtina, kad 2030 metais Lietuva pagal BVP vienam gyventojui bus maždaug Italijos ir Ispanijos lygio šalis. Tačiau pasiekus ES vidurkį, Lietuva jame gali užstrigti ilgam ir atsidurti vadinamuosiose „vidutinių pajamų spąstuose“, todėl nepajėgs konkuruoti technologinėmis inovacijomis su priešakinio technologijų krašto šalimis“, – teigia Z. Norkus.

Todėl profesorius paskaitoje pasakojo, kaip dabartinė Lietuva galėtų išvengti „vidutinių pajamų spąstų“ ir iš jų ištrūkti pasinaudojusi nauja technologine revoliucija, siejama su sintetine biologija. Ši nauja mokslo sritis traktuojama kaip technomokslas arba radikali genų inžinerija, kuri leidžia pereiti nuo natūralių gyvybės rūšių genomo modifikavimo prie dirbtinių rūšių kūrimo.

Sintetinės biologijos perspektyvos dažniausiai aptarinėjamos medicinos (genetinės farmakologijos) srityje, tačiau, prof. Z. Norkaus teigimu, didžiausių ekonominių pasekmių jos raida gali turėti energetikoje.

Pasak pranešėjo, tradicinę atominę ir angliavandenių bei jų iškasenų energetiką galėtų pakeisti bioenergetika.

„Viliamasi, kad dirbtines bakterijas pavyks užprogramuoti pigiai gaminti etilo spiritą, vandenilį ir kitokias energetines medžiagas, joms „šerti“ panaudojant bet kokią biomasę ar įsisavinti anglį tiesiog iš oro, kaip tai daro augalai“, –  pasakojo profesorius.

Tačiau, anot profesoriaus, svarbu būtų pakalbėti apie šios technologinės pažangos socialines ir ekonomines pasekmes, kai vieną pasenusį kapitalistinį gamybos būdą pakeičia kitas, technologiškai ir ekonomiškai pažangesnis – biokapitalistinis – gamybos būdas.

Remdamasis Kondratjevo bangomis, kurios apibrėžia ilgalaikius ekonominio aktyvumo ciklus, profesorius spėja, kad dabartinė skaitmeninio kapitalizmo era Lietuvoje užtruks dar 20 metų, o po 2030–2040 m. į Lietuvą atsiris biosintetinio, žaliojo kapitalizmo banga (ji atneš pigią ir efektyvią trečios stadijos vėžio gydymo terapiją).

Pasak profesoriaus, Lietuva ateityje turi visus šansus tapti gana patrauklia vieta investuoti būsimoms transnacionalinėms biotechnologinėms korporacijoms, įgyti konkurencinį pranašumą ir klestėti sintetinės biologijos eroje su viena sąlyga.

„Jeigu Lietuva taptų drąsia šalimi su pačiais liberaliausiais, manipuliacijas su genomais leidžiančiais įstatymais, tuomet ji turėtų šansų tapti ne tik „žaliuoju Baltijos Kuveitu“, bet ir „Baltijos Izraeliu“, – svarsto filosofas.

Koks bus biokapitalizmas?

Prof. Z. Norkus prognozuoja, kad biokapitalizmo eroje atsiras naujos nelygybės formos tarp išgalinčių ir neišgalinčių pasinaudoti sintetine biologija pagrįstomis medicininėmis biotechnologijomis, kurios skirtos ne ligos gydyti, o gerinti žmogaus estetines ir protines savybes. Jos bus prieinamos tik turtingiesiems. Žmonės su redaguotais genomais (labai gabūs ir gražūs) taps elitu.

Profesoriaus manymu, iškils ir viešas medicinos sektorius, kuris bus orientuotas į epideminių susirgimų (kuriuos sukels nauji virusai ir mikrobai) gydymą. Žinoma, veiks apsaugos nuo bioteroristinių išpuolių sistema. Iškils mitybos luomai. Aukšto statuso žmonės vartos tik „natūralius“ maisto produktus, žemo – biosintetinius.

Kaip teigia mokslininkas, didžiausias naujos biotechnologinės revoliucijos ekonominis potencialas slypi mikrobinių industrinių technologijų ir bioenergetikos srityje, kur kuriami ląstelių dydžio nauji „chemijos fabrikai“.

Du veiksniai lems Lietuvos ateitį

Profesorius išskyrė du veiksnius, kurie, jo manymu, Lietuvos „kuveitėjimo“ perspektyvas lems labiausiai ir kurie yra nuspėjami mažiausiai.

Viena ašis, apie kurią sukasi keturios Lietuvos ateities perspektyvos – įvyks ar neįvyks „naftos kulminacija“. Antroji ašis – Rusijos likimas – jis lems kitas galimas keturias Lietuvos raidos kryptis.

Pasak Zenono Norkaus, „naftos kulminacija“ yra naftos ir dujų gavybos maksimalios apimties taškas, kurį pasiekus, pasaulinės naftos ir dujų gamybos apimtys pradės mažėti, o jos kainos – negrįžtamai augti. Tuomet naftą ir dujas pakeis kiti iš Žemės gelmės išgaunami organinės kilmės energijos šaltiniai. Bioenergetikai plėtoti bus reikalingi milžiniški biomasės kiekiai, kuriuos ekonomiškiausia auginti karšto klimato šalyse.

„Dėl palyginti šalto klimato Lietuva negalės konkuruoti biomasės produktyvumo srityje su tropinėmis šalimis, tačiau dėl palankios geografinės padėties (nedidelis nuotolis nuo labiausiai išsivysčiusių Europos šalių) ir palankių demografinių tendencijų (provincijai ištuštėjus), Lietuva galėtų tapti patraukli vieta transnacionalinėms biotechnologijų kompanijoms ir vienu iš Europos bioenergetikos išteklių centrų“, – svarsto prof. Z. Norkus.

Alternatyviai – neįvykus „naftos kulminacijai“ – naftos kainos nekiltų ar net smuktų, bioenergetika liktų nekonkurencinga.

Pasak sociologo, kita akivaizdi mūsų šalies ateitį stipriausiai lemiančių ir nenuspėjamų jėgų yra Rusija. Galima būtų įsivaizduoti keturias Rusijos raidos trajektorijas iki 2050 metų.

Rusija lieka, kokia yra: nesidemokratizuoja ir nesubyra, Rusija demokratizuojasi ir nesubyra (Lietuva gauna Rusijos okupacijos žalos kompensaciją), Rusija demokratizuojasi ir taikiai subyra (Rusijos grėsmė išnyksta) bei Rusijai besidemokratizuojant įvyksta pilietinis karas – toks kaip Sirijoje su branduolinio ginklo panaudojimu.

Kaip atrodys Lietuva 2050 metais?

Iš viso to susidėlioja aštuoni Lietuvos ateities scenarijai, kuriuos, priklausomai nuo pagrindinių dviejų, Lietuvos ateitį lemiančių, sunkiai prognozuojamų veiksnių pasireiškimo, piešia profesorius Zenonas Norkus.

Surikiavus pasekmes Lietuvos „kuveitiškam“ praturtėjimui ir išskyrus scenarijus nuo blogiausių iki geriausių, patys liūdniausi Lietuvai būtų ketvirtasis ir aštuntasis. Juose, kaip teigia sociologas, Rusija susinaikina pati ir, nepriklausomai nuo „naftos kulminacijos“ buvimo ar nebuvimo, paskui save sunaikina Lietuvą. Lietuva tampa radioaktyvia zona, iš kurios emigruoja dauguma gyventojų.

Profesoriaus išskirtuose „pilkuosiuose“ ar „senelių namų“ (5 ir 7) scenarijuose numatoma, kad iki 2050 metų dujų bei naftos gavyba ir toliau didės, ir nebebus sąlygų sintetine biologija pagrįstai bioenergetikai tapti dominuojančiu Lietuvos ūkio sektoriumi. Tačiau sintetinės biologijos pritaikymai medicinoje pratęs vidutinę gyvenimo trukmę (iki 100 metų). Šiuose scenarijuose Lietuva liks „vidutinių pajamų“ spąstuose. Ekonomikoje dominuos socialinių paslaugų sektorius, ypač nusenusių žmonių priežiūra. Tęsis emigracija, bet Lietuva turės pigios darbo jėgos, kuri emigruos iš Rusijos.

Truputį optimistiškesnis, pasak filosofo, būtų Lietuvos – Europos sveikatos centro – scenarijus (6). Įvykus nesubyrėjusios Rusijos demokratizacijos procesui, be „naftos kulminacijos“, Lietuva galėtų tapti Europos sveikatos centru, kur medikai yra ypač aukštos kvalifikacijos, lazerių specialistai ir biochemikai – pasaulinio lygio. Į Lietuvą plūstų žmonės, norintys gauti aukštos kvalifikacijos medicininių paslaugų. Lietuva taip pat galėtų tarptautiniu mastu konkuruoti senyvų žmonių priežiūros srityje.

Patys palankiausi Lietuvos kaip „žaliojo Baltijos Kuveito“ scenarijai būtų pirmas, antras ir trečias.

Juose nafta pradeda negrįžtamai brangti, biodegalai tampa konkurencingi. Lietuvos pranašumu būtų jau ir dabar egzistuojantis biotechnologijų sektorius. Čia vyks pažangių priešakinių technologijų taikymas. Turėdama daug savų bioprogramuotojų, Lietuva bus patrauklesnė bioenergetikos srityje eksperimentuojančioms kompanijoms.

Pačiu optimistiškiausiu laikomas antrasis – taikus Rusijos demokratizacijos – scenarijus, kai Lietuva, gavusi okupacinės žalos atlyginimą, taptų viena turtingiausių ES valstybių ir įgytų visišką energetinę nepriklausomybę.

VU naujienos