EPA nuotrauka

Praėjus bene mėnesiui po popiežiaus Pranciškaus vizito, pripildžiusio Lietuvą džiugesio, vilties bei susitelkimo, siekiant, kad šio nepaprasto įvykio patirtis žmonėms duotų vaisių, o išgirstos žinios aidas tęstųsi – į Lietuvą atvyksta garsus teologas, pranešėjas ir knygų autorius, pasaulietis dr. Ralphas Martinas iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Apie šį šeštadienį (spalio 20 d.) Vilniaus arkikatedroje vyksiančią Atsinaujinimo dieną mintimis dalijasi Vilniaus akademinės sielovados centro koordinatorius kun. Mindaugas Bernotavičius.

Dr. Ralph Martin. steubenvilleconferences.com nuotrauka

Simbolinė vizito prasmė

Į Vilnių atvyksiantis pranešėjas dr. Ralphas Martinas yra garsus konferencijų vedėjas ir knygų autorius. Šv. Tomo Akviniečio universitete Romoje apsigynė teologijos daktaro laipsnį. Šiuo metu, dėstydamas Švč. Jėzaus Širdies seminarijoje Detroite, veda dvasingumo teologijos, evangelizacijos kursus. 2011 m. popiežius Benediktas XVI paskyrė teologą patarėju Popiežiškojoje Naujosios Evangelizacijos taryboje. 2012 m. Romoje vykusiame Sinode evangelizacijos temai aptarti dr. Ralphas Martinas dalyvavo kaip ekspertas. Pranešėjas yra gerai žinomas asmuo charizminio atsinaujinimo bendruomenėse, šiuo metu jis yra gausaus charizminio judėjimo „Renewal Ministries“ vadovas, jo pranešimai transliuojami įvairiose radijo ir televizijos programose.

Šventojo Tėvo vizitas į Lietuvą tapo regima galimybe susiburti tikintiesiems, drauge išgyventi tikėjimo bendrystę, išgirsti popiežiaus Pranciškaus skelbiamą žinią, tačiau ne mažiau svarbu, kad šis įvykis netaptų vienkartiniu patyrimu, o tų dienų blizgučiai nenugultų atmintyje, tačiau atsispindėtų kasdienybės praktikose. Todėl viliamasi, kad susitikimai su dr. Ralphu Martinu sukurs progą dar kartą permąstyti popiežiaus žinią. „Tikimasi, kad renginyje pranešėjas primins popiežiaus Pranciškaus paliestas temas, minėtas vizito Lietuvoje metu. Prieš mėnesį Lietuvoje išgyventą džiaugsmą ir pakylėjimą būtina palydėti ir permąstyti“, – teigia vienas iš renginio organizatorių kun. Mindaugas Bernotavičius.

Verta pabrėžti, kad dr. Ralphas Martinas Lietuvoje lankysis ne pirmą kartą. Pranešėjas lankėsi Lietuvoje prieš 25 metus, kai buvo rengiamasi popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui. „Iš tiesų labai simboliška, kad laukiamas svečias jau buvo lankęsis Lietuvoje rengiantis pirmajam popiežiaus vizitui, tačiau dabar jis atvyksta į Lietuvą jau po popiežiaus Pranciškaus vizito, kviesdamas gilesnei tų dienų refleksijai ir toliau primindamas bei pratęsdamas Šventojo Tėvo žinios skambesį.“

EPA nuotrauka

Renginio temos formuluotė – popiežiaus Pranciškaus žinios priminimas

Renginio, vyksiančio Vilniuje, pavadinimas atrodo ilgas ir sudėtingas, temos formuluotėje galima išskirti net kelias svarbias sąvokas – evangelizacija, šventumas, tradicija, kultūra. Konferencijų pranešėjas buvo paprašytas pats suformuluoti temą, remdamasis popiežiaus Pranciškaus Lietuvoje sakytomis kalbomis.

Popiežius Pranciškus ypatingą dėmesį skiria dviem temoms – šventumo siekiui ir evangelizacijai. Šioms temoms nagrinėti skirta pastaroji Šventojo Tėvo enciklika Gaudete et exsultate bei apaštališkasis paraginimas Evangelii gaudium. „Evangelizacijos keliu raginantis eiti Pranciškus siūlo siekti, kad per kiekvieno asmeniškai priimamus pasirinkimus ar darbus evangelinė žinia tampa regima kitiems žmonėms, o Evangelijoje minimi patarimai, nuosakai, paraginimai būtų įgyvendami konkrečiame kiekvieno asmens gyvenime. Lietuvoje vis daugėja tikinčiųjų, siekiančių, kad jų gyvenimo būdas atspindėtų evangelinę žinią, tiesa, vis dar yra žmonių, manančių, jog Gerosios naujienos skelbimo pareiga skirta kažkuriai kitai grupei žmonių, bet ne jiems. Popiežius Pranciškus nuolat primena, kad pašaukimas skelbti Evangeliją savo gyvenime liečia kiekvieną žmogų. Visuotinumo aspektas ir evangelizacijos pašaukimo deklaravimas yra labai svarbūs popiežiui bei atsispindi jo pontifikato metu“, – teigia kun. Mindaugas.

Popiežius Pranciškus ne kartą priminė, jog šių dienų Bažnyčioje tikinčiųjų užsisklendimas ir tikėjimo praktika vien privačiame gyvenime primena vadinamuosius katakombų krikščionis, kurie buvo persekiojami ir negalėjo viešai skleisti savo tikėjimo. „Pastebime didįjį paradoksą, kad, gyvenant tikėjimo laisvės laikais, savo tikėjimu tampa nedrąsu, nepatogu dalintis viešojoje erdvėje, jis nustumiamas į privačią sritį. Popiežiaus kelionė į Baltijos šalis, leidusi susitelkti tų šalių tikintiesiems, turėjo priminti, jog susibūrimas į vieną vietą – į bendruomenę – leidžia tapti didele jėga. Atrodo, jog popiežiui esant drauge tikėti tampa drąsu ir paprasta, tačiau lemtingi tikėjimo momentai ir apsisprendimai laukia popiežiui išvykus. Kai mūsų tikėjimo vadovas išvyksta atgal, savo kasdienybėje mums tampa svarbu nepamesti to dvasinio džiaugsmo, pakylėjimo ir drąsos, kurią patiriame jam esant šalia ir kartu meldžiantis.“

EPA nuotrauka

Šventumas – būtina sąlyga evangelizacijai

Šventasis Tėvas iš tiesų ragina tikinčiuosius eiti evangelizacijos keliu, dalytis tikėjimu ir nebijoti parodyti, jog esame krikščionys kitiems žmonėms. Visgi svarbi sąlyga siekiant grynesnio gyvenimo, paremto Evangelija, yra šventumas. Anot pašnekovo, šventumas gali būti suprantamas kaip būtina sąlyga tam, kad būtų galima pradėti evangelizuoti. Šventumas yra Dievo artumas, asmeniškas leidimasis Dievui vesti ir lydėti įvairiose situacijose. Žmogaus siekis savo kasdienybėje panašėti su Kūrėju – yra gryniausia šventumo dalis. Tokiu būdu Dievas gali veikti kitus žmones, įsilieti į jų santykius žmonių, širdis pripildyti nebijojimo dalintis tikėjimo turtais, gyventi Evangelijos žinia.

Popiežius Pranciškus ne tik siekia priminti apie šventumo siekį ir gyvenimą Evangelija, tačiau kalba apie tradicijos plėtojimą, labiau suprantamą kaip Bažnyčios tradicijos plėtojimą ir kartu kultūros atnaujinimą.

„Bažnyčios tradicija yra suprantama kaip tikėjimo lobynas, turtas. Visų pirma Bažnyčios tradiciją sudaro tikėjimo tiesos, pagrindai, Kristaus mokymas, kurį svarbu išlaikyti nepaliestą. Kita vertus, yra vietinės, būdo ar formos tradicijos, kurios lemia, kaip Bažnyčia veikia, kaip tikėjimas yra išgyvenamas, praktikuojamas. Tai vietinės tradicijos, atliepiančios kiekvieno krašto savitumą. Šiuo metu, atrodytų, daugiausia klausimų kyla dėl išraiškos būdų, o ne dėl tikėjimo tiesų. Išraiškos būdai kaip tik dažniausiai supriešina tikinčiuosius, nors esmė yra ne jie, o tikėjimas, kas tau yra Kristus.

Bažnyčia visada remiasi tradicija. Popiežius Pranciškus lankydamasis Lietuvoje ne kartą ragino grįžti prie savo šaknų, atsigręžti į istoriją, tai liudija, jog tradicija yra svarbi kuriant savo tapatybės pagrindą. Visgi Šventasis Tėvas pabrėžia, kad, išgyvenant iššūkių ar pasikeitimų laikotarpį, tradicija neturėtų tapti pagrindu statyti sienas, izoliuotis. Popiežius akcentuoja, jog tradicija neturėtų būti suvokiama kaip tikinčiuosius atribojanti siena arba kliūtis tikintiesiems suspėti eiti su kartu pasauliu, tačiau ji išlieka būtina. Šventasis Tėvas primena, reikia ne atmesti tradiciją, bet ją plėtoti.“

Skatindamas tradicijų plėtojimą, Pranciškus liudija, kad tradicija nelemia užsidarymo ir patogumo, tačiau krikščionio gyvenimas yra besikeičiantis, siekiantis tiesos ir paliečiantis patį žmogų. Pranciškus savo sprendimais griauna tradicines mąstymo sienas arba stereotipinius įvaizdžius apie popiežių, jis pasirenka ėjimą pas „kitus“, paribiuose esančius, nepatogius žmones, pavyzdžiui, plauna kaliniams kojas. „Vieniems toks elgesys kelia pasipiktinimą ar įtarumą dėl popiežiaus instituto desakralizacijos, kiti supranta tai kaip naujo gūsio ženklą – iškeliantį kiekvieno asmens prigimtinį vertingumą.“

Anot pašnekovo, tradicijos plėtojimas nereiškia tradicijos keitimo. Naujos tradicijos formos nenubraukia to, ką Bažnyčia yra sukaupusi praeitais amžiais, kitų naudojamų tradicinių praktikų. „Tradicijos plėtojimas liudija, kad tikinčiųjų bendruomenė gali harmoningai sugyventi turėdama savo skirtingas spalvas, nes bendrumas ir tikėjimo vienovė, visų svarbiausia, yra išlaikoma.“

Laima Penek nuotrauka

Kultūros ir tikėjimo ryšys

Šventumas yra svarbus elementas apmąstant, kaip galima atnaujinti kultūrą. Šventumo siekiantys žmonės spinduliuoja, jų sprendimai ir darbai prisideda prie visuomenės gyvavimo, o tam tikros vertybės tampa visuomenės kultūros dalimi. Kultūra yra nuolat veikiama tikėjimo, nes tikėjimas formuoja žmones, jų gyvenimo būdą ir pasirinkimus, įsiliesiančius į kultūrą. 

„Aktyvus ir gyvybingas žmonių gyvenimas iš vidaus atnaujina kultūrą. Tokiu būdu svarbus tampa aktyvumo klausimas – jei žmonėms trūksta vidinio postūmio, o tikėjimas paliekamas vien privačiu vidiniu pasirinkimu, kuris išorėje lieka neregimas, tada religijos įtaka mažėja. Jei tikinčių žmonių įnešama jėga yra didelė ir tikintieji aktyviai veikia, tuomet tikėjimas lemia ir pačios kultūros atsinaujinimą, nes tikėjimo inspiruota veikla tampa regima asmenų veiksmuose, sprendimuose, darbuose.“ Tik tikėjimas, kuriuo yra dalijamasi, keičia kultūrą iš vidaus.

„Popiežius Pranciškus ragina plėtoti tradiciją išsaugant šaknis, mąstant, jog tikėjimo medis turi ne stagnuoti, o augti, skleisti naujas šakeles. Dievo žodžiai yra gyvi ir kalba šiandienos žmogui, šiandienos Bažnyčioje, jie nėra įstrigę laike. Išsaugotas tikėjimo tiesas reikia puoselėti ir sodrinti, iš jų semtis stiprybės ir tvirtybės. Svarbu tvarkytis fundamentuose, tačiau nepamiršti kultūros atsinaujinimo ir atsivėrimo tiems, kurie yra aplink mus.“

Irutės Jaruševičiūtės nuotrauka

Vilniaus arkikatedra – kartų dialogo vieta

Šeštadienį vyksiančio renginio formatas primena Vilniaus akademinės sielovados centro rengtas Atsinaujinimo dienas „Restart“. Visgi šis renginys skirsis nuo jų, nes siekiama neapsiriboti viena amžiaus kategorija, o pakviesti dalyvauti visus norinčiuosius, įvairaus amžiaus žmones. „Kiekvienas asmuo yra labai laukiamas ir kviečiamas dalyvauti šiame susitikime, vyksiančiame Vilniaus vyskupijos centrinėje bažnyčioje. Renginio vietos pasirinkimas turi simbolinę prasmę. Po popiežiaus vizito tikintieji kviečiami susitelkti savo vyskupijos pagrindinėje bažnyčioje ir pabūti visiems kartu, išgyventi pilnesnę bendrystę tarp skirtingo amžiaus žmonių. Tą dieną Vilniaus arkikatedra bus atvira kiekvienam žmogui.“

Renginio metu vyks kelios paskaitos, kuriose kviestas pranešėjas pristatys temą, bandys pateikti gaires, kaip popiežius mato Bažnyčią, kviesdamas permąstyti Šventojo Tėvo žinią, įsiklausyti į ją dar kartą. Kiti dienos momentai bus skirti pabūti visiems drauge kaip bendruomenei. Atsinaujinimo diena prasidės 10 val. vyksiančia bendra malda, jaunimo giesmėmis. Maldos momentai praturtins laiką po pirmosios paskaitos bei popietę, kurios metu vyks ilgesnė maldos dalis, pavadinta „Laikas Dievui ir artimui“. Vienas iš renginio organizatorių kun. Mindaugas teigia: „Maldos metu bus siekiama įtraukti žmones, tuo pažymint, jog ateiname į Dievo namus ne vien kaip pasyvūs klausytojai, tačiau suvoktume save kaip aktyvią ir gyvą tikinčiųjų bendruomenę, kad garbintume Dievą ir patirtume tikėjimo bendrystę su kitais įvairaus amžiaus žmonėmis, pajustume, jog esame gyvos Bažnyčios nariai, galintys būti ir melstis drauge. Pajusti save kaip bendruomenės narį yra be galo svarbų šių dienų Lietuvoje. Juk ir popiežius lankydamasis ne kartą priminė individualizmo pavojų ir bendruomenės svarbą, tai, jog niekada nesame vieni, o liekame susiję santykiais ir bendryste su kitais.“ Visą renginį vainikuos Jo Ekscelencijos Vilniaus arkivyskupo metropolito G. Grušo aukojamos šv. Mišios, kurių metu taip pat bus prisimintas popiežiaus vizitas bei vyks paties ganytojo pasidalijimas mintimis apie Šventojo Tėvo apsilankymą.

Šeštadienį vyksianti Atsinaujinimo diena skirta dvasiškai atsinaujinti ir prisiminti popiežiaus Pranciškaus vizitą bei apmąstyti jo žinią. Panašūs susitikimai su dr. Ralphu Martinu vyks ir kituose Lietuvos miestuose. Konferencijos, skaitomos Vilniuje, bus tiesiogiai transliuojamos į Telšių kunigų seminariją, kurioje tą patį šeštadienį vyks Palaiminimų sekmadienis. Vėliau, sekmadienį, pranešėjas lankysis Kaune vyksiančioje Atsinaujinimo dienoje.

Registraciją į renginį galima rasti čia. Visi, net ir nesuspėję užsiregistruoti, laukiami šeštadienį 10 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Durys atviros kiekvienam, siekiančiam drauge permąstyti popiežiaus Pranciškaus žinią ir dar kartą išgyventi vienijančią bendrystę.