Fragmentas iš „Šventinio bankūcheno“ kūrinio „Dzeba“ (su Egyboy Twins).

Kodėl maistas yra daugiau nei priemonė išgyventi? Maistas veikia kaip ritualas. Socializacijos forma. Bendravimo papildas. Maisto gaminimas išskiria mus iš kitų gyvūnų. Maistas leido gimti kultūrai kaip reiškiniui. Šį sekmadienį apie maistą kaip svarbią žmonijos kultūros dalį pasakos dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“.

Muzeologas, Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Laužikas pastebi, kad, jeigu mes kalbame apie kultūrą ne kaip apie gamtą, o apie tai, kas sukurta žmogaus protu, turbūt pirmasis kultūrinis reiškinys, kurį žmonės sukūrė, buvo maisto gaminimas panaudojant ugnį.

„Archeologijoje ir antropologijoje, kai kalbame apie žmogaus ir gyvūno skirtumus, maisto gaminimas naudojant ugnį yra vienas esminių skirtumų. Mes matome, kad maisto gaminimas naudojant ugnį duoda kokybinį pokytį žmogaus evoliucijoje: maistas ir sukūrė kultūrą kaip reiškinį“, – sako jis.

Pasak menotyrininkės, semiotikės Gintautės Žemaitytės, svarbu ne tik tai, kokius produktus žmonės valgo, bet ir kaip maistas ruošiamas. „Kai kurie patiekalai ruošiami ilgai, nes toks yra ritualas. Iš to atsiranda patiekalui suteikiama reikšmė: kuo daugiau į jį įdedama, kuo daugiau galvojama, kaip jis daromas, tuo daugiau kultūrinės reikšmės suteikiama“, – pasakoja ji.

Restorano „Amandus“ vadovas, virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas juokiasi, kad kai kuriems žmonėms vis dar keista, kad aukščiausios kokybės patiekalus galima gaminti ir 24 valandas ar net ilgiau. Vis dėlto, jis pastebi, kad toks žmonių požiūris keičiasi. „Jei žmonėms anksčiau svarbiausia buvo tik užsikimšti, dabar atsirado tokia nuostata, kad jei aš valgysiu sveikai, aš jausiuosi geriau. Kuo toliau, tuo labiau aš ir mano kolegos susiduriame su svečiais, kurie išmano apie maistą“, – džiaugiasi jis.

Kaip pastebi prof. R. Laužikas, kalbant apie maisto vertinimą reikia atskirti du dalykus. „Yra aukštoji virtuvė ir populiarioji virtuvės kultūra. Iš principo, jei kalbame apie klasikinę, aukštesniąją ir populiariąją muziką, panašūs principai galioja ir virtuvėje. Jei kalbame apie aukštąją virtuvę, tai reiškia, kad ji yra kuriama profesionalų, skirta ne masinei auditorijai, nes jos suvokimas lygiai taip pat reikalauja išsilavinimo“, – teigia jis.

Savo mintimis apie maistą kaip kultūros dalį taip pat dalinosi gurmanų gildijos Lietuvos padalinio prezidentas, restorano „Stikliai“ bendraturtis Romas Zakarevičius, „Maisto ir dizaino laboratorijos“ VDA iniciatorė, lektorė Julija Mazūrienė.

Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“ – sekmadienį 16 val. per „LRT Plius“.