Ramūno Danisevičiaus nuotr.

Rolandas Paksas skelbia, kad kitų metų prezidento rinkimai gali būti pripažinti neteisėtais. Kaip tai gali būti pasiekta, jis žadėjo paskelbti kažkada vėliau. Ketvirtadienį šiuos per apkaltą nušalinto buvusio prezidento žodžius citavo daugelis žiniasklaidos priemonių, pranešusių apie tai, kad Seime dar kartą nepavyko nubalsuoti už tai, kad būtų įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽŽT) sprendimas, skelbiantis, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas padarytam nusižengimui. 

Valdantieji ketvirtadienį teikė siūlymą, kad R. Paksui būtų atvertas kelias kandidatuoti tiek į Seimą, tiek į prezidentus. Opozicija savo ruožtu argumentavo, kad pritartų siūlymui leisti jam kadidatuoti tik Seimą, bet ne į prezidentus – poziciją, iš kurios jis jau buvo pašalintas kaip sulaužęs duotą priesaiką. Valdantieji į tokią opozicijos siūlytą galimybę neatsižvelgė, o galiausiai nepavyko surinkti reikiamo balsų skaičiaus ir savo siūlymui – vietoje reikiamų 94 balsų gauti tik 78. Deja, nes didžiausias tokios situacijos laimėtojas, mano nuomone, yra būtent pats R. Paksas, o pralaimėtoja – Lietuva. 

Pradėkime nuo Lietuvos. Vienas argumentas, kodėl Lietuvai reikėtų kuo greičiau užbaigti šią istoriją atsižvelgiant į EŽTT sprendimą, yra tarptautinė mūsų valstybės reputacija. Be abejonės, tai yra labai svarbu. Taip, tiek teismas, tiek mūsų tarptautiniai partneriai veikiausiai suvokia, kad Konstitucijos keitimas, kuris yra reikalingas šiuo atveju, nevyksta spragtelėjus pirštais. Tačiau amžinai teisintis šiuo atgumentu nepavyks. 

Kitas argumentas yra tai, kad šią situaciją gali išnaudoti Lietuvai priešiškos jėgos, siekiančios pavaizduoti Lietuvą kaip negerbiančią žmogaus teisių. Taip, neabejotina, kad ne tik gali, tačiau jau ir pasinaudojo, kaip kad naudojasi kiekviena pasitaikančia galimybe, net jei reikia kažką išlaužti iš piršto. 

Vis tik, manau, kad svarbiausias argumentas, kodėl yra būtina užbaigti šią istoriją sprendimu, yra tai, jog jos tąsa leidžia R. Paksui sulaukti žiniasklaidos dėmesio ir skleisti savas interpretacijas bei sąmokslo teorijas, kurios yra nutaikytos į vieną tikslą – siekį diskredituoti Lietuvos politinę sistemą. Situacijos išsprendimas priimant reikalingus saugiklius grąžintų R. Paksą į politines paraštes. Tuo tarpu užsitęsusios išeities, kaip įgyvendinti EŽTT sprendimą, paieškos suteikia R. Paksui įrankį patekti į antraštes savo poziciją konstruojant taip, kad ji būtų nukreipta ne tiek sprendimo paieškas, kiek į institucinio nepasitikėjimo skatinimą, raginimus nepaisyti Konstitucijos, abejonių rinkimų legitimimu sėjimą, kaip kad iliustruoja straipsnio pradžioje pateiktas pavyzdys.

Tačiau, paklausite, kodėl negalima leisti R. Paksui tiesiog kandidatuoti prezidento rinkimuose? Ypač, jei tikime, kad jis yra pasmerktas likti politinėse paraštėse. Atsakymas būtų tai, kad ši klausimas sukasi ne tik asmeniškai apie R. Paksą, tačiau apie tokį konsitucinį sureguliavimą, kuris galiotų ir kitiems. Negalime garantuoti, kad ateityje neturėsime kitos situacijos, kai prezidentas iš posto yra atstatydinamas po apkaltos. Tad principinis klausimas yra toks, ar galime leisti į prezidento postą sugrįžti asmeniui, kuris jį užimdamas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką? Galbūt reikalingi ir papildomi kiti apribojimai užimti tam tikras pareigas? Būtent tokį kelią ir siūlo opozicija ir, man regis, šie argumentai yra svarūs bei nukreipti į siekį apsaugoti konstitucinę santvarką.

Tad performuluočiau klausimus. Visų pirma, kodėl Seimo dauguma nenori ieškoti sutarimo su opozicija priimdama svarbius apribojimus ir neatverdama durų R. Paksui plačiau nei to reikalauja EŽTT sprendimas? Visų antra, ar jie suvokia, kad nenoras siekti kompromiso su opozicija, kad būtų priimtas sprendimas, įteikia R. Paksui į rankas garsiakalbį savo demagogijai skleisti?

Svarstant pirmąjį klausimą ir apribojimų, kokios renkamos pozicijos galėtų būti prieinamos grubiai Konstituciją pažeidusiems ir priesaiką sulaužiusiems asmenims, svarbą, būtina iš akiračio neišleisti ir fakto, kad ketvirtadienį teismui buvo perduota partijos „Tvarka ir teisingumas“ korupcijos byla. Ne tik atskiri asmenys, bet ir partija kaip juridinis vienetas yra kaltinima prekyba poveikiu. Be to, dėl to pats R. Paksas šiuo metu taip pat yra teisiamas byloje, kurioje jis kaltinamas prekyba poveikiu. Ar tai nėra dar vienas svarus argumentas, kad reikia ne tik įgyvendinti EŽTT sprendimą, tačiau ir įgyvendinti jį taip, kad būtų priimti reikalingi saugikliai?