Tatuiruočių meistrė Silvija Šablinskaitė. Gedimino Šulco nuotrauka

„Iš tatuiruočių tikrai nesprendžiu apie žmogų. Ir man nepatinka, kai apie mane sprendžia pagal tatuiruotes. Net keista. Nežinau, kodėl žmogus jaučia turįs teisę, ypač vos pažįstamo asmens, klausti, ką reiškia jo tatuiruotė. Nes dažnai už jos slepiasi asmeniška istorija. Tai tikrai nemandagus klausimas“, – videolaidų cikle „Jaunieji menininkai“ sakė vilnietė tatuiruočių meistrė SILVIJA ŠABLINSKAITĖ, „INK argentum“ studijos įkūrėja. Tatuiravimas jos amatu tapo prieš septynerius metus. 

Silvijos manymu, žmonės šiais laikais tatuiruojasi drąsiau, ir juos vis mažiau varžo tokie pasakymai: norėčiau tatuiruotės, bet ką man darbe pasakys, kaip į mane pažiūrės? „Kur kas drąsiau žmonės tatuiruojasi plaštakas ar pirštus, pastebėjau, kad tai net populiaru tarp panelių, moterų“, – pasakojo S. Šablinskaitė. 

Kada tatuiravimas tampa meno reiškiniu? Meistrės įsitikinimu, menu ant kūno tai virsta, kai klientas tatuiruočių meistrui duoda erdvės saviraiškai: „Kiekvienas meistras turi savo stilistiką, ir kiekvienas pilnas idėjų. Ir kai klientas šimtu procentų atsiduoda meistrui į rankas, juo pasitiki, tada ir pradeda gimti menas.“ 

Lietuvoje – daug talentingų meistrų

S. Šablinskaitės stilistika, kuri šiuo metu jai artima kuriant tatuiruotes, vadinasi dotworku, blackworku ir reikalauja ypatingo kruopštumo. „Man patinka detalios tatuiruotės. Nedarau spalvotų tatuiruočių – tai šiuo metu ne man. Nedarau trendinių tatuiruočių“, – pasakojo meistrė ir paaiškino, kad trendinės tatuiruotės – tai kas metus kintanti tatuiruočių mada. Nuo tokių ji savo klientus bando atkalbėti – išlaikydama idėją, bet perteikdama ją kitaip, originaliau ir meniškiau. 

Lietuvoje yra daug talentingų tatuiruočių meistrų, įsitikinusi Silvija. O ar jie matomi pasaulyje? „Kažkiek taip. Tik manau, lietuviai nėra tokie tatuiruočių meistrai, kurie smarkiai veržtųsi į tą pasaulį, – svarstė tatuiruočių meistrė. – Bet mes su kolegomis juokaujame, kad esame išlepinę savo klientus. Kad visi stengiamės kiekvieną tatuiruotę paversti originalia, unikalia, vienetine ir nuolat iš savęs reikalaujame kokybės.“

Gedimino Šulco nuotrauka

Pirmoji tatuiruotė

„INK argentum“ tatuiruočių studijos įkūrėja S. Šablinskaitė prisipažino į tatuiravimo amatą įdedanti visą save, dėl to laiko kitokiai kūrybai jai nelieka. Nors vaikystėje, kaip tikino, ji buvo tas žmogus, kuris viską norėjo išbandyti savo rankomis. 

„Prieš pradedant tatuiruoti man patiko ir tapyti, ir užsiimti keramika, skulptūra, – pasakojo ji. – Bet piešimas buvo tai, kas atvedė prie tatuiravimo amato pasirinkimo. Manau, ši specialybė piešti mėgstančiam žmogui – pats geriausias savęs realizavimo kelias.“ 

Kalbėdama apie pačią pradžią, apie tai, koks jausmas apėmė į rankas pirmą kartą paėmus įjungtą tatuiravimo mašinėlę, meistrė teigė tarsi mokiusis piešti iš naujo, nes mašinėlės svoris ir vibracija, anot jos – ne tas pats, kas pieštukas ir popieriaus lapas.

„Pirmąją tatuiruotę padariau savo mokytojui Ernestui. Ir tai buvo mažas spalvotas skėtis“, – juokėsi.

Gedimino Šulco nuotrauka

Nuosava studija

„Gyvenime vadovaujuosi tokia nuomone, kad, kai tampa patogu, lįsk iš komforto zonos tam, kad augtum. Nebuvo taip, kad ilgai svajojau apie savo tatuiruočių studiją, tačiau man darbo aplinka visada reiškė labai daug. Kai ieškojau savo tatuiruočių studijai erdvės, buvau tikrai labai įnoringa, neįsivaizdavau savęs kvadratinėje erdvėje su porą langų. Bet dabar savo studijoje jaučiuosi susikūrusi tokią darbo aplinką, kurioje jaučiuosi gerai ir kurioje gera kurti“, – apie kūrybos erdvę, kurioje darbuojasi su dar keturiais meistrais, iš kurių du – Silvijos mokiniai, kalbėjo meistrė.

Kitos ciklo „Jaunieji menininkai“ videolaidos:

Tapytojo Petro Lincevičiaus mūza gyvena gimtuosiuose Suvalkijos namuose

Kūryba iš miesto garsų, arba Kaip Vilnių girdi Dominykas Digimas

Per darbą su kūnu į minčių laisvę. Pokalbis su cirko artiste M. Neverauskaite

Kamilė Gudmonaitė: „Režisierius yra kaip motina“

Skaityti ir kitus šių autorių tekstus: Jurgita Jačėnaitė, Gediminas Šulcas.