Gerų darbų neužtenka – būtina matuoti poveikį. „Kas iš to?“ – klausia naujos tarptautinės konferencijos organizatoriai. 

Lapkričio 22 d., ketvirtadienį, Vilniuje, kūrybinių industrijų centre „Pakrantė“, vyks pirmoji Baltijos šalių konferencija „So What“, skirta socialiniam poveikiui ir jo matavimui aptarti. Konferencijoje bus kalbama apie socialinį poveikį, kurį kuria organizacijos, siekiančios pokyčių socialinėje arba aplinkosauginėje srityse Lietuvoje ir Europos šalyse.

Socialinio poveikio tema pastaruoju metu Lietuvoje itin aktuali, apie ją kalbama socialinių paslaugų perdavimo iš valstybinių institucijų nevyriausybinėms organizacijoms ir socialiniams verslams kontekste. Socialinis poveikis siejamas su socialinių verslų veikla, kurią vykdant sprendžiamos įvairios problemos - nuo įvairių socialinę atskirtį patiriančių grupių integracijos iki bendruomenės verslumo didinimo (skatinimo, auginimo?). Socialinio poveikio matavimas – tema, aktuali ne tik dėl socialinių verslų prisiimamo įsipareigojimo matuoti veiklos daromą poveikį, bet ir dėl įvairių priemonių, kuriomis vyriausybė, skatindama naujų inovatyvių verslų steigimą, įveda ir tam tikrus reikalavimus, t. y. prievolę matuoti daromą poveikį.

Apie artėjančią konferenciją ir socialinio poveikio matavimo patirtį Lietuvoje kalbamės su Jurgita Ribinskaite-Glatzer, „Geri norai LT“ ir „Reach for Change“ Lietuvoje vadove ir konferencijos organizatore dr. Renata Matkevičiene, „Socialinio poveikio tyrimų grupės“ vadove, Vilniaus universiteto dėstytoja.

Esame įpratę kalbėti apie poveikį, kurį lemia vyriausybės sprendimai mūsų vartojimo įpročiams, didžiąsias verslo organizacijas, kurios įpratina mus vartoti jų gaminamus produktus. Įvairios  nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos akcijas, atkreipia mūsų dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria vaikai, senoliai, neįgalieji  bei skatina mus prisidėti prie pokyčių aukojant pinigus, kurie padėtų organizacijoms vykdyti jų misiją.  Tačiau ar tikrai žinome kokį  socialinį poveikį jos sukuria? Juk dažniausiai „perkame“ pažadus.

„Konferencijos pavadinimas „So What“ atspindi mūsų keliamų klausimų spektrą. Kas iš to? – klausiame kiekvieną kartą kai norime suvokti veiklos poveikį. Deja, šis klausimas užduodamas nepakankamai dažnai, daug dažniau yra klausiama, kas buvo atlikta. Pastaruoju metu tikrai jaučiame, kad tiek finansuotojai, tiek organizacijos, kurios siekia socialinių pokyčių, nori suprasti kokį pokytį kuria jų veikla. Dažnai bijome kvestionuoti gerus ketinimus, bet tai didelė klaida. Geri norai turi būti pagrįsti ir pamatuojami, tik tada virs gerais darbais“, – svarsto Jurgita Ribinskaitė-Glatzer, prieš penketą metų įkūrusi organizaciją „Geri norai LT“.

Lietuvoje populiarėja socialiniai verslai, kurie sprendžia visuomenės problemas taikydami verslo modelius: priklausomybes turinčių žmonių integracija, globa, neįgaliųjų integracija į darbo rinką ir t. t. Pagal apibrėžimą, socialinis versls – tai organizacijos, kurios ne tik sprendžia tam tikras problemas, bet ir matuoja savo veikla daroma pokytį.

Yra gausybė požiūrių į socialinio poveikio matavimą. Renata Matkevičienė teigia, kad nors Lietuvoje tik pradedama kalbėti apie socialinį poveikį, jau ryškėja požiūrių į socialinio poveikio matavimą skirtumai. Socialinio poveikio matavimo įrankiai dažnai reikalauja daug sąnaudų ir kompetencijų. Socialiniai verslai – verslai, kuriuos dažnai įgyvendina idealistai aktyvūs asmenys, kurie daugiau galvoja apie socialinės misijos įgyvendinimą, o ne verslą, todėl poveikio matavimas yra dar viena prievolė, kurią jie prisiima.

Socialinis poveikis dažnai siejamas su socialine verte, kurią sukuria socialinis verslas ar nevyriausybinės organizacijos teikdamos paslaugas. Ir ta vertė yra kuriama ne tik tiems, kuriems skirtos paslaugos, tačiau ir plačiai visuomenei.

„Aš pati dirbu mokslinį darbą, todėl socialinį poveikį ir jo matavimus pirmiausia suvokiu kaip mokslinį tyrimą, su visais jam keliamais reikalavimais, pradedant teorinės prieigos pasirinkimu, tyrimo metodų trianguliacijos taikymu bei ilgalaikio pokyčio tyrimų specifikos, tyrimo patikimumo įvertinimu ir t.t.“ , – dalijasi įžvalgomis Renata Matkevičienė. – Nesu tikra, koks kiekissocialinių verslų gali atlikti socialinio poveikio tyrimus pagal visus tokiems tyrimams keliamus reikalavimus. Tačiau tokie sudėtingi tyrimai nebūtini. Socialiniai verslai tikrai yra pajėgūs stebėti ir fiksuoti pokyčius, kuriuos lemia socialinių verslų vykdomos veiklos, taikydami paprastus įrankius, nereikalaujančius daug laiko, pavyzdžiui, pokalbiai su paslaugų vartotojais arba su tais, kurie įtraukti į socialinio verslo veiklas, t. y., įvairių socialinio verslo paslaugų ar produktų kūrimą.“

Konferencijoje bus kalbama ne tik apie socialinio poveikio sąvoką, bet iškart pritaikomos ekspertų įžvalgas praktikoje – analizuojami konkretūs pavyzdžiai, kaip poveikis gali būti tiriamas. Jurgitos Ribinskaitės-Glatzer manymu, „labai svarbu kalbėti apie paprastus, nebrangius ir organizacijas įgalinančius poveikio matavimo metodus.“

Socialinio poveikio tema yra diskutuojama socialinių verslų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomų veiklų kontekste. Todėl ir konferencijoje pasirinkome Jungtinių Tautų darbotvarkę 2030 kaip labai svarbią koncepciją, padedančią suvokti pagrindinius žmonijos iššūkius šiandien ir kartu padedančią suprasti žmonių veiklos (kartais aktyvaus veikimo, o kartais neveikimo) daromą poveikį, – teigia konferencijos organizatorės.

Konferencijos pranešėjai: Peter Ptashko „Globalaus socialinio verslumo tinklo“ direktorius, kurio atstovybė Jungtinėje Karalystėje, Annica Johansson „Reach for change“ poveikio matavimo vadovė, Mark Richardson, socialinis verslininkas, konsultantas Jungtinėje Karalystėje, Kimmo Lipponen, Suomijos socialinių įstaigų asociacijos vadovas, buvęs „Nokia“ rinkodaros direktorius, Dominykas Karpovič, organizacijos „Homo eminens“ įkūrėjas ir vadovas, Juris Cebulis, projekto „Parama socialiniam verslui“ vadovas, dr. Renata Matkevičienė, „Socialinio poveikio tyrimų grupės“ vadovė, Vilniaus universiteto dėstytoja.

Konferenciją organizuoja VšĮ „Geri norai LT“. Įgyvendindama veiklą ši organizacija siekia telkti socialinio verslo steigėjus bei vystytojus, stiprinti nevyriausybinių organizacijų bendruomenes bei skatinti socialinio verslo, socialinių pokyčių ir socialinės atsakomybės iniciatyvų plėtrą Lietuvoje. Konferencija yra dalis interneto dienraščio bernardinai.lt vykdomo „Daugiau negu daiktai“ projekto, kuris iš dalies finansuojamas Europos Socialinio fondo lėšomis

Konferencija vyks lapkričio 22d., ketvirtadienį, Kūrybinių industrijų centre „Pakrantė“, Vaidilutės g. 79, Vilniuje. Renginio pradžia 9:00 val.

Norintys dalyvauti registruotis gali čia arba telefonu +370 620 79378.

Renginio programa bei daugiau informacijos.