Pixabay nuotrauka


2018 metų lapkričio 6 dieną JAV vyko vidurio kadencijos (mid-term) rinkimai. Šiuose rinkimuose buvo renkami visi 435 Atstovų rūmų nariai ir 33 (iš 100) atstovai Senate. Rinkimų rezultatai buvo savotiškos lygiosios tarp Respublikonų ir Demokratų partijų – demokratai įgijo, daugumą Atstovų rūmuose, tačiau respublikonai išsaugojo daugumą Senate. Kaip šiuose rinkimuose balsavo krikščionys? Netikintys žmonės?

Preliminari 2018 metų vidurio kadencijos  rinkimų analizė rodo skirtingų religinių grupių balsavimo tendencijų tęstinumą. Protestantiškoms bažnyčioms save priskiriantys krikščionys balsavo už Respublikonų partiją, jokioms religinėms grupėms savęs nepriskiriantys ir judaizmą išpažįstantys rinkėjai buvo linkę labiau palaikyti demokratus. Katalikų balsai pasidalino į dvi panašaus dydžio dalis.

Tarp protestantų 56 procentai balsavo už respublikonus 42 – už demokratus. Tarp tapatinančių su nekrikščioniškomis religijomis (musulmonų, budistų, induistų ir kitų, išskyrus judaizmo išpažinėjus) 73 procentai palaikė demokratus, 25 – respublikonus.

Tarp nereligingų balsavusių rinkėjų maždaug septyni iš dešimties palaikė demokratų kandidatus – panašiai nereligingi žmonės balsavo 2010 ir 2014 metais. Tarp žydų  demokratus palaikė dar daugiau rinkėjų – apie 79 procentai balsavo už Demokratų partiją – daugiau nei 2014 metais.

Katalikų balsai pasidalino į dvi lygias dalis: 50 procentų teko demokratams, 49 procentai – respublikonams. 2014 ir 2010 metų vidurio kadencijos rinkimuose katalikai buvo linkę šiek tiek labiau (54 proc. – 44 proc. ir 54 proc. – 45 proc.) palaikyti respublikonų kandidatus.

Įdomu tai, kad yra dideli skirtumai tarp dažnai ir retai lankančių religines apeigas rinkėjų. Lankantieji religines apeigas bent kartą per savaitę buvo linkę labiau palaikyti respublikonus (58 proc. balsų) nei demokratus (40 proc.). Tarp rečiau lankančiųjų religines apeigas didėja tikimybė palaikyti demokratus: lankantieji keletą kartų per mėnesį respublikonams skyrė 52 proc. balsų, o demokratams – 46 proc., keletą kartų per metus – demokratams 61 proc., o respublikonams – 37 proc.

Daugumą rinkėjų JAV sudaro protestantai – 47 procentus, katalikai – 26 procentus, kitų religijų atstovai – 10 procentų, o jokiai religijai nepriklausantieji – 17 procentų.

Johnas Allenas, katalikiško dienraščio CruxNow apžvalgininkas, teigia, kad galima daryti tokias išvadas: demokratus palaikančios valstijos tampa „mėlynesnės“ (dar labiau palaikančios demokratus), o respublikonus palaikančios valstijos – „raudonesnės“ (dar labiau palaikančios respublikonus). Be to, aiškėja, jog esama didžiulio skirtumo tarp baltaodžių ir kitų rasių katalikų. Baltieji katalikai labiau palaikė respublikonus, o kitų rasių – demokratus. Kadangi daugėja lotynų amerikiečių kilmės rinkėjų, daugėja ir katalikų, palaikančių Demokratų partiją.

Johno Alleno teigimu, balsavimo duomenis galima suprasti kaip užuominą apie dviejų katalikiškų visuomenės grupių egzistavimą JAV: viena – daugiausia sudaryta iš baltaodžių, pasiturinti ir respublikoniška, kita – daugiausia lotynų amerikiečių (bet ir afroamerikiečių, iš Azijos kilusių amerikiečių), dažnai neturtinga ir palaikanti demokratus.

Kitais žodžiais, anot J. Alleno, atrodo, kad Katalikų Bažnyčia JAV dalinasi į dvi dalis: kaimo vietovėse gyvenančius baltuosius konservatorius, palaikančius respublikonus ir darbininkus, lotynų amerikiečius, progresyvius demokratus.

Pagal PewResearch ir CruxNow parengė Augminas Petronis