Unsplash.com nuotrauka

Lietuvių mokykla Vašingtone yra stipri ne tik dėl savo vaikų, bet ir mokytojų. Jie – drąsūs, kūrybiški, atidūs, jautrūs, išmintingi. Galima būtų tęsti ir tęsti. Kai kurių patirtis siekia ne vieną dešimtį metų. Nutarėme su jais pasikalbėti ir paklausti, kodėl, jų nuomone, mokytojo profesija yra prasminga, kodėl jie ją pasirinko.

Direktorė ir mokytoja Marija Dainienė

Mokytojas prisideda prie vaiko auklėjimo, ugdymo, jo asmenybės formavimo. Atrodytų, kas gali būti prasmingiau, kaip auginti žmogų. O jeigu dar mokytojo tikslai sutampa su tėvų tikslais, tai mokytojas gali daryti teigiamą įtaką vaiko auklėjimui. Su vaiku reikia elgtis taip, kad jis negalėtų net suabejoti, kad yra labai svarbus mokytojui. Savo idėjas, moralės principus kaip grūdus pasėjame vaikuose, o jie užaugę dažnai tęsia mūsų pradėtą darbą (turiu omeny, kad tuos grūdus išpuoselėja, išplėtoja, išaugina). Būti mokytoju ne tik prasminga, bet ir labai atsakinga: svarbiausia nesužaloti vaiko dvasios, ugdyti teisingumo, garbės, orumo, pareigos, atsakomybės supratimą, kad vaikas užaugtų, suvokęs savo vertę, kad per gyvenimą eitų oriai, ištiesęs nugarą, pakelta galva, žvelgdamas žmonėms į akis, nesižemindamas, nepataikaudamas, bet ir neniekindamas kito, mylėdamas žmogų, žemę, pasaulį. Laimingiausias tas mokytojas, kuriam pavyko nenuskriausti, nepažeminti, neįžeisti nė vieno mokinio. Pas tokį mokytoją buvę mokiniai dažnai sugrįžta ir po daugelio metų. Sugrįžta jam nusilenkti, padėkoti. Tai – pats didžiausias mokytojo įvertinimas ir prasmė.

Lietuvių mokyklos Vašingtone nuotrauka

Mokytoja Aldona Shapiro

Mano manymu, mokytojos darbo prasmingumas – galimybė būti šalia jaunų žmonių ir jiems perduoti bei puoselėti svarbiausias gyvenimo vertybes, skiepyti lietuvių kalbos, kultūros, papročių, tradicijų išlaikymo svarbą.

Mokytoja Eglė Parker

Suaugusieji dažnai sako, kad šokis – geriausia terapija. Jeigu vaikai žinotų, kas yra terapija, turbūt sutiktų su šia mintimi. Dauguma viešųjų mokyklų Amerikoje turi dailės, kūno kultūros, muzikos pamokas. Šokis retai kada įtrauktas programą. Man malonu, kad vaikai sukdamiesi ir straksėdami rateliu gali prisiliesti prie Lietuvos praeities. Didelę dalį išnykusių tradicijų vis dar galima perteikti per senus tautinius žaidimus ir vakaronių šokius. Džiaugiuosi, kad galiu mokykloje dalintis neverbaline kultūra su savo mažaisiais draugais.

Lietuvių mokyklos Vašingtone nuotrauka

Mokytoja Birutė Ona Grašytė

Kažkada pagalvojau, kad darbas su vaikais yra panašus į darbą su bitėmis – į klasę turi eiti nieko tamsaus širdy nesinešdamas. Tada visa prasmė kaip ant delno, ja nesuabejosi. Susidraugavęs su vaiku, išgirdęs jį, pamatai, kad pasaulis yra pilnas šviesos ir tikrumo. O šios profesijos prasmė yra dalytis, kurti ir mokytis vieniems iš kitų.

Aušra Nativi

Šis prasmingas mokytojos darbas ne tik ugdo ir padeda formuoti asmenybę, bet taip pat skatina domėtis įvairesnėmis mokymo metodikomis bei suteikia neapsakomą sielos džiaugsmą. Būti mokytoja man yra maloni atsakomybė.

Mokytojas Eigirdas Saulius Kruopis

Mokytoju būti prasminga, nes mokytojas, ugdydamas jaunąsias kartas, ugdo ateities visuomenę, kuria ateitį. Tai ypač prasminga, kadangi šiais laikais visi skuba, visiems trūksta laiko. Todėl šiandien mokytojo profesija kaip niekad iki šiol įpareigoja stengtis, mat nuo mokytojo priklauso, kokia bus ateities visuomenė – išsilavinusi ir taiki ar tamsi ir ūmi.

Lietuvių mokyklos Vašingtone nuotrauka

Mokytoja Zofija Eidukaitienė

Noras pasaulį padaryti šiek tiek geresnį. Tikėjimas, kad kiekvieno vaiko širdyje pasėta gėrio sėkla, tik reikia ją auginti ir puoselėti. Noras padėti tėvams užauginti vaikus gerais žmonėmis. Suteikti vaikams žinių ir gebėjimų ir paskatino pasirinkti mokytojos profesiją.

Mokytoja Laima Macevičiūtė

Esu girdėjusi vieną rusišką posakį apie gydytojus, kurį labai sėkmingai perfrazuoju apie mokytojus: „Būna mokytojai nuo Dievo, mokytojai su Dievu ir mokytojai neduok Dieve.“ Kokia dovana ir jėga yra turėti Mokytoją iš didžiosios raidės. Mokytoją, kuris yra nuo Dievo, t. y. tą, kuris turi pašaukimą, kuris žiūri į vaiką giliai matančiu žvilgsniu, kuris dega savo dėstomu dalyku ir tiesiog yra paprastas ir nuoširdus žmogus. Koks laimingas yra jis pats, galėdamas dirbti mylimą darbą, ir koks laimingas yra jo mokomas vaikas.

Parengė Birutė Grašytė