Kauno rotušė.

Neseniai visuomenei atvertas Kauno rotušės bokštas – ne vienintelė naujiena ryškiausiam miesto istoriniam pastatui. Paskelbtas rotušės atnaujinimo projekto konkurso laimėtojas, kurio pagrindinis tikslas – pritaikyti unikalų Kauno rotušės pastatą muziejaus funkcijai atlikti. 

„Rotušė yra pats svarbiausias Kauno miesto muziejaus objektas, kuriam labiausiai reikia dėmesio. Atvėrėme rotušę turistams, pakeitėme muziejuje dirbančią komandą, atvėrėme laiptus į bokštą. Akivaizdu, kad čia ne paskutiniai darbai. Laukia pats sudėtingiausias – pastato erdvių pritaikymas atnaujintai ekspozicijai“, – tvirtino Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Architektų studijos „Processoffice“ koncepcija

Laimėjo patyrusi komanda 

Rotušės pastato atnaujinimui buvo keliamas iššūkis permąsčius šiuolaikinio miesto rotušės ir muziejaus koncepcijas, pasiūlyti projektą, kuriame nauji architektūriniai sprendimai ir interjero elementai kartu su būsima ekspozicija sudarytų vientisą ir darnią šiuolaikinę, tačiau autentiškas pastato savybes išryškinančią ir sujungiančią, visumą.

„Jeigu Baltosios gulbės viduje bus atraktyvios erdvės, įdomios veiklos – rotušė funkcionuos ir teiks naudą visiems. Visi matome gražų pastato fasadą, tačiau norisi, kad tas grožis persikeltų ir į vidų. Turime svečių, kuriuos norime nusivesti į išskirtines vietas – atnaujinta rotušė tikrai galės būti viena jų“, – sakė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas Svaigedas Stoškus. 

Komisija, sudaryta iš penkių narių, tarp kurių buvo architektų, kultūros paveldo ir muziejų srities specialistų, įvertino konkursui pateikto darbo kokybę ir laimėtoju pripažino architektų studiją „Processoffice“. 

Šis architektų biuras pastaraisiais metais suprojektavo ir įgyvendino kelis reikšmingus ir puikiai įvertintus architektūros objektus. 2015 m. įvykdyta Nacionalinio Latvijos meno muziejaus rekonstrukcija įvertinta kaip Latvijos metų statinys ir pelnė didįjį prizą. Architektų biuras taip pat rengia ir įgyvendina tarpdisciplininius architektūros bei ekspozicijų projektus, tarp kurių būtų galima išskirti 2016 m. duris atvėrusį Valstybės pažinimo centrą. 

Architektų studijos „Processoffice“ vizualizacija
Architektų studijos „Processoffice“ vizualizacija

Darni funkcionalumo ir prieinamumo integracija

Vienas svarbiausių rotušės atnaujinimo tikslų – Kauno miesto muziejaus ekspozicijai ir kitoms reikmėms naudojamo ploto išplėtimas. Muziejaus ekspozicijoms numatoma skirti ne mažiau kaip 860 kv. m ploto. Pastatas bus pritaikytas ir specialiųjų poreikių turintiems lankytojams bei šeimoms su vaikų vežimėliais, bus įrengti patogūs liftai. 

Rotušės pastate darniai susijungs muziejaus, miesto reprezentacijos, santuokų registravimo ir turizmo informacijos funkcijos. Architektai ketina lankytojams pritaikyti iki šiol menkai išnaudotas rotušės erdves: administracijai skirtas patalpas ir palėpės erdvę. 

Projekto koncepcijoje – neapribotas pažinimas

„Processoffice“ pasiūlytas rotušės pastato pritaikymo muziejinei funkcijai projektas paremtas pažinimo koncepcija. Pažinimas – vienas kertinių paties muziejaus tikslų, kurio siekiant miesto istorija bei jo tapatybė yra ne tik saugojama ir tyrinėjama, bet ir naujai interpretuojama, pristatoma visuomenei. 

„Kauno miesto muziejaus misija – kurti atvirą kiekvieno įsitraukimui, pažinimui ir dalinimuisi erdvę, kurioje būtų pasakojamos Kauno, jo miestiečių bei svečių istorijos. Siekiame, kad dar iki taip laukiamų 2022 m., kai Kaunas taps Europos kultūros sostine, galėtume pakviesti visus į atsinaujinusį Rotušės skyrių, kuriame ketiname ne tik moderniai pristatyti Kauno istoriją, raidą, bet ir kalbėti apie šiandienos miestą, jo viziją ir dabartinius jame vykstančius procesus“, – teigė Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis.

Architektų studijos „Processoffice“ vizualizacija

Originalūs sprendimai

Ekspertų komisijos nuomone, projekto sprendinių koncepcija – išskirtinė ir originali. Juo siekiama, kad pažinimas neapsiribotų tik muziejaus ekspozicijos erdve. Projekte aiškiai atskiriami naujai projektuojami ir saugomi ankstesnių laikotarpių architektūros elementai, juos sąmoningai siekiama atverti taip sudarant sąlygas geresniam jų pažinimui – žvelgiant į pastato architektūros sluoksnius bus galima patirti ir pažinti istoriją iš arti. 

Naujos paskirties vidaus erdvės bus formuojamos ir nauji funkciniai ryšiai kuriami pasitelkiant inovatyvias šiuolaikinės architektūros priemones. Minimali architektūrinė intervencija projektuojama tik neautentiškose pastato dalyse, išsaugant ir atskleidžiant vertingąsias pastato savybes. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą jis taps puikiu šiuolaikinės paveldosaugos ir kokybiškos architektūros dermės pavyzdžiu. 

Tikslas – padvigubinti

Per metus rotušėje apsilanko daugiau nei 21 tūkst. lankytojų. Atnaujinus patalpas šį skaičių tikimasi padvigubinti. Nuo XVI a. su pertraukomis rotušėje veikė pagrindinės miesto savivaldos institucijos. Sovietų okupacijos metais šios funkcijos apribotos, o rotušėje buvo įsikūręs Civilinės metrikacijos skyrius ir Keramikos muziejus. 2015 m. Kauno miesto savivaldybė, siekdama šį pastatą vėl padaryti prieinamą kauniečiams ir miesto svečiams, jame atidarė Kauno miesto muziejaus skyrių. 

Konkursą laimėjusiai komandai priklauso architektai Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Aistė Galaunytė, Eglė Matulaitytė, Martyna Kildaitė, Justinas Malinauskas kartu su architekte ir paveldo specialiste Loreta Janušaitiene. Projektavimo ir projekto priežiūros vykdymo paslaugų vertė siekia 100 tūkst. eurų.