Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupė su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu ir Laisvės premijų komisijos pirmininke Radvile Morkūnaite-Mikulėniene. Džojos Gundos Barysaitės/Seimo kanceliarijos nuotrauka.

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, Seime vykusiame iškilmingame minėjime Laisvės premija įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei – Jonui Abukauskui, Vytautui Balsiui, Jonui Čeponiui, Juozui Jakavoniui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui ir Juozui Mociui. Laisvės premijos statulėlę antisovietinio pasipriešinimo dalyviams įteikė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimas pirmą kartą Laisvės premiją skyrė septynių asmenų grupei, taip pagerbdamas pagrindinę ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo organizaciją – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį. Partizanų grupei skirtas apdovanojimas – simbolinis pagarbos ženklas visiems Laisvės kovų dalyviams, savo gyvenimą paskyrusiems kovai už laisvą, nepriklausomą ir demokratinę Lietuvos valstybę.

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Sveikindama Laisvės premiją gavusią partizanų grupę Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė: „Septyni partizanai – prieš ketvirtį amžiaus atkurtos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio organizacijos tuometės vadovybės nariai, atstovaujantys skirtingoms apygardoms ir tarsi sujungiantys visus, kovojusius už Laisvę. Visus tūkstančius, kurie yra ir buvo labai gražios prigimties, kuriems yra aukštas dangus, nes jie tarsi nepagautas paukštis, sklendžiantis skliautu, nes jiems duota aukštesnė misija – įkvėpti ir saugoti.“

Seimo narė pabrėžė ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo dalyvių indėlį į galutinį Lietuvos išsivadavimą: „Taip, tai buvo paprasti žmonės, bet jų stipri dvasia leidžia juos matyti nepaprastoje šviesoje. Jie yra drąsi, laisva ir laiminti Lietuva. Ir jie yra PERGALĖ, kurią galutinai užtvirtinote Jūs, Sausio 13-osios Laisvės gynėjai.“

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Jonas Kadžionis.

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

2018 m. Laisvės premija apdovanotosios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupės vardu kalbėjęs Jonas Kadžionis teigė, kad „bedieviška bolševikiška okupacija Lietuvai buvo tragiška, ji žudė ne tik tautos kūną, bet ir sielą, griovė kryžius, tautos paminklus, šventoves. Šventoves griovė mūsų vaikelių ir jaunimo širdyse. Lietuva priešinosi, pasaulis nežino analogų, kad tokia maža tautelė dešimt metų būtų vedusi ginkluotą kovą prieš tokią brutalią, su niekuo nesiskaitančią blogio imperiją“.

Partizanų Jono Abukausko-Siaubo, Vytauto Balsio-Uosio, Jono Čeponio-Vaidilos, Juozo Jakavonio-Tigro, Bronislovo Juospaičio-Direktoriaus, Jono Kadžionio-Bėdos ir Juozo Mociaus-Šviedrio apsisprendimas brutalaus teroro sąlygomis aukoti asmeninius interesus, pasirenkant ginkluotą kovą už Lietuvos nepriklausomybę, liudijo jų drąsą ir idealizmą.

Vykstant ginkluotajam antisovietiniam pasipriešinimui jie atstovavo skirtingoms partizanų apygardoms – Algimanto, Dainavos, Kęstučio, Tauro ir Vyčio. Į ginkluotąjį pasipriešinimą įsitraukę būdami vos 19–22 metų amžiaus, per keletą metų jie išgyveno visą partizaninio karo dramatizmą – kovos krikštą, partizanų bunkerio šaltį, sužeidimus, deja, ir buvusių kovos draugų išdavystes. Patekę į okupantų represinių struktūrų rankas, praėjo tardymų Golgotą, išliko lagerio ir tremties Sibire metais. Lagerių ir tremties sunkumai ir nepritekliai nepalaužė jų tikėjimo laisve. Kartu jų gyvenimo istorijos skirtingos ir todėl vertos atskiros knygos ar kino filmo siužeto. Sulaukę garbingo amžiaus, šie partizanai yra Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio simboliai, kasdiene savo veikla aktyviai liudijantys Lietuvos laisvės kovų istorinę atmintį. Šiandienos Lietuvos visuomenei jie yra tikrojo herojiškumo pavyzdys.

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Nuotraukos autorius Irmantas Gelūnas/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Laisvės premija, įsteigta 2011 m. rugsėjo 15 d., siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

2011 m. Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, 2012 m. – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, 2013 m. – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, 2014 m. – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui, 2016 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir Prezidentui Valdui Adamkui, 2017 m. – laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei.

Seimo informacija