Popiežius Pranciškus. Bendroji audiencija 2018 m. spalio 17 d.

EPA nuotrauka

Šventojo Jono Bosko, saleziečių steigėjo ir vargstančių gatvės vaikų globėjo, žinia Bažnyčiai ir pasauliui buvo revoliucinė tais laikais, kai kunigai gyveno atsiriboję nuo tautos gyvenimo. Šventasis Jonas Bosko aukštą krikščioniškojo gyvenimo standartą įgyvendino išeidamas į egzistencines ir socialines periferijas devynioliktojo amžiaus Turine, Italijos pramonės sostinėje, kuri buvo tuometinės Italijos karalystės laikinoji sostinė. Taip apie vieną svarbiausių italų pastarųjų šimtmečių šventųjų neseniai išleistos knygos pratarmėje rašo popiežius Pranciškus. Saleziečio kun. Antonio Carrierto veikale „Evangelii gaudium su šv. Jonu Bosko“ kalbama apie popiežiaus apaštališkąjį paraginimą iš saleziečių dvasingumo perspektyvos.

Pratarmėje popiežius Pranciškus prisimena reikšmingą saleziečių įtaką jo gyvenime, ypač vaikystės metais, kai Argentinoje buvo saleziečių pradžios mokyklos (Colegio Wilfrid Barón de los Santos Ángeles, Ramos Mejía) šeštokas.

„Saleziečiai išugdė man grožio ir darbo supratimą, išmokė, kaip būti labai linksmu. Tai juk priklauso jų charizmai“, – rašo popiežius Pranciškus.

„Jie man padėjo augti be baimės, be manijų. Jie man padėjo džiaugsmingai ir su malda žengti pirmyn į gyvenimą.“

Šv. Jonas Bosko

Pranciškus rašo, kad saleziečiai turėtų būti laimingi, nes jų steigėjas kun. Jonas Bosko nebuvo šventasis su niūriu, prislėgtu „Didžiojo penktadienio veidu“. Jo veide – Velykų prisikėlimas! Jis visuomet buvo linksmas ir svetingas, nors nuolat susidurdavo su kasdien kamavusiais nesuskaičiuojamais vargais ir sunkumais. Atsiminimuose apie šventąjį (Memorie biografiche di Don Giovanni Bosco, XII t., 41) parašyta: „kaip visuomet linksmumu švytintis jo veidas liudijo džiaugsmą, kad jis gali būti su savo dvasinės šeimos vaikais“. Iš tikrųjų, kun. Bosko šventumui būdingas didelis linksmumas. Todėl galime jį apibūdinti kaip sveiko Evangelijos džiaugsmo nešėją, kuris savo pirmajam mokiniui šv. Dominykui Savio ir visiems saleziečiams pasiūlė autentišką ir visuomet aktualų aukštą krikščioniškojo gyvenimo standartą.

Pasak popiežiaus, šiandien saleziečiai turi savęs klausti: „Kokiu Jono Bosko saleziečiu būti šiandienos jaunimui?“ Sakyčiau, rašo Pranciškus, kad turite būti konkretūs žmonės – tokie, kaip jūsų steigėjas, kuris būdamas jaunas kunigas vietoj mokytojo karjeros aristokratų šeimose rinkosi tarnystę vargstantiems ir apleistiems vaikams. Tai reiškia būti saleziečiu, kuris žvelgia į aplinką, mato kritiškas situacijas ir problemas, svarsto, kaip jas spręsti, jas analizuoja ir imasi drąsių sprendimų. Jis pašauktas eiti į visas pasaulio ir istorijos periferijas, į darbo ir šeimos, kultūros ir ekonomikos pasaulio periferijas, kurioms reikia išgydymo. Suderinti paprastumą su sudėtingumu yra kasdienė visų šv. Jono Bosko dvasinės šeimos narių misija.