Vyginto Skaraičio / BFL nuotrauka

Kiek daugiau nei 300 – tiek užsienio rašytojų per du dešimtmečius peržengė Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ slenkstį ir apsilankė Vilniaus knygų mugėje. Tarp jų tokie skaitytojams puikiai pažįstami vardai kaip Alessandro Baricco, Frédéricas Beigbederis, Alina Fernández, Joanne Harris, Josteinas Gaarderis, Johnas Irvingas, Susanna Kubelka, Sofi Oksanen, Etgaras Keretas, Aleksandra Marinina, Colleen McCullough, Tahiras Shah, Marina Stepnova, Michailas Šiškinas, Sjonas, Herbjorg Wassmo ar Krzysztofas Zanussi.

Šiemet užsienio svečių sąrašas pasipildys dar beveik penkiomis dešimtimis naujų vardų: sulauksime ir Lietuvos rašytojų sąjungos išleisto romano „Neregimieji“ autoriaus Roy'aus Jacobseno, „Baltos lankos“ pakvietė knygų „Vakarienė“, „Vasarnamis su baseinu“ ir „Griovys“ autorių Hermaną Kochą, „Kitos knygos“ – kūrinio „Jugoslavija, mano tėvyne“ autorių Goraną Vojnovićių, o lietuvišką knygos „Motinos pienas“ leidimą pristatanti „Tyto alba“ mugės lankytojus pakvies susitikti su Nora Ikstena. Talentingų ir pasaulyje garsių knygų dailininkų kaip visada sulauks ir dailininkės Sigutės Chlebinskaitės inicijuojama kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, kurioje šiemet lankysis du pasaulinio garso iliustruotojai: japonas Katsumi Komagata ir prancūzė Marion Bataille.

Vilniaus knygų mugei tapus didžiausiu tokio pobūdžio renginiu Baltijos šalyse, pasaulines literatūros žvaigždes prisivilioti tampa itin svarbu, tačiau tai padaryti, pasak leidėjų, vis sudėtingiau. Į pirmąsias muges dalis jų vyko iš asmeninio smalsumo, o dabar dėl galimybės atsidurti jų kelionių maršrute Vilnius lygiomis teisėmis konkuruoja su svarbiausiomis Europos knygų mugėmis.

Važiavo ir iš asmeninio smalsumo

Organizatorių teigimu, tai, kokie autoriai ir dėl kokių priežasčių apsilanko Vilniaus knygų mugėje, per du dešimtmečius stipriai pasikeitė, sako Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto narė, leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.

„Per du dešimtmečius tikrai sulaukėme skirtingo kalibro užsienio autorių, tarp jų buvo ir tokių vardų, kurie papuoštų bet kurią pasaulinę knygų mugę ir yra puikiai žinomi, noriai skaitomi iki šiol. Kai kurie vizitai buvo ilgai ir kruopščiai planuojami, o kiti tikrai buvo laimingas atsitiktinumas, savotiškas stebuklas. Kad ir Colleen McCullough, australų klasikė, „Erškėčių paukščių“ autorė, į Vilnių užsuko važiuodama į Vokietiją pasirašyti kontrakto“, – prisimena L. Varanavičienė.

Pirmieji mugėje vykę susitikimai su garsiausiais rašytojais jau tapo tikra legenda, o po miestą žinia pasklisdavo greitai ir dažnai keldavo nuostabą, ar tikrai gali būti, kad tokie garsūs vardai užsuko į Lietuvą.

Pasak L. Varanavičienės, į pirmąsias muges dalis didžiausių žvaigždžių Lietuvą į savo maršrutą įtraukė iš asmeninio smalsumo, norėdami apsilankyti jiems dar naujoje šalyje, o dabar dėl populiariausių vardų leidėjams tenka konkuruoti pasaulinėje literatūros rinkoje.

„Tarkim, prancūzų literatūros chuliganas F. Beigbederis net neslėpė, kad viena iš priežasčių, motyvavusių jį atvykti į Lietuvą, buvo smalsumas, įspūdžių paieška. Šią labai paprastą priežastį yra įvardiję ir kiti autoriai. Jiems tai buvo galimybė pirmą kartą aplankyti tuomet dar šiokia tokia egzotika dvelkusios Rytų Europos šalį. Tačiau per dvidešimtmetį labai daug dalykų pasikeitė: ne tik mūsų šalies situacija, bet ir užsienio autorių požiūris. Šiandien Lietuva jau visuotinai laikoma nebe egzotine, o normalia valstybe, ir autoriai už susitikimus bei renginius prašo jiems įprastų, kartais ir dešimtis tūkstančių eurų siekiančių, honorarų“, – aiškino leidyklos „Tyto alba“ vadovė.

Vilniaus knygų mugės organizacinio komiteto narė, leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė. Vyginto Skaraičio / BFL nuotrauka

L. Varanavičienė pastebi, kad bandymas svečius skirstyti į labai dideles ir dideles žvaigždes ne visada turi prasmės ir kartais tiesiog pakiša koją.

Galimybė atrasti naujų vardų

Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pastebi, kad mugė per du dešimtmečius tapo ta erdve, kuri vis dar gali nustebinti ir leidžia patirti atradimo džiaugsmą.

„Per dvidešimtį metų, regis, nepraleidau nė vienos knygų mugės. Pirmaisiais metais pati buvau tik mugės lankytoja. Rinkau svečių autografus savose knygose, eidavau į visus susitikimus. Iki šiol prisimenu kaip didelę paslaptį pristatytą Asuką Fujimori (Thomas Taddeusas) ir jo įrašą mano knygoje „vous etes curieux comme chat“ (pranc. – „esate smalsi kaip katė“), susitikimus su Alessandro Baricco, Herbjorg Wassmo, Peru Petersonu, Michailu Šiškinu, Marina Stepnova. Per ilgą laiką išmokau atsirinkti renginius, aplenkti mugės kamščius, nepervargti. Ir aš visada rekomenduoju eiti į susitikimus ir su tais užsienio svečiais, apie kuriuos galbūt iki šiol negirdėta – kartais tai gali būti patys įdomiausi, nors ir netikėti, atradimai“, – pasakojo R. Elijošaitytė-Kaikarė.

L. Varanavičienė pastebi, kad bandymas svečius skirstyti į labai dideles ir dideles žvaigždes ne visada turi prasmės ir kartais tiesiog pakiša koją. Taip pat atsiskleidžia ir dar vienas svarbus paradoksas: kol autorius dar nėra labai garsus, jis sukalbamas ir dažniausiai nori atvykti į mugę, bet skaitytojai jo dar nemato kaip žvaigždės. O kai jis jau tampa tikra žvaigžde – tikimybė jį sutikti Vilniaus knygų mugėje labai stipriai sumažėja.

Užsienyje kuriantys lietuviai – tarp laukiamiausių svečių

Leidėjai ir specialistai vienbalsiai sutaria, kad vienas didžiausių mugės išskirtinumų – faktas, kad vis daugiau žmonių į susitikimus sutraukia ne tik užsienio svečiai, bet ir lietuvių autoriais. Dalis jų į mugę taip pat atvyksta iš užsienio.

„Lietuvių autoriai mugėje visada labai laukiami. Ypač tie, kurie šalyje lankosi rečiau ir dėl to progos gyvam susitikimui skaitytojams tenka palaukti ilgiau. Daug dėmesio užsienyje gyvenantiems autoriams buvo skirta 2017 m., kai mugės tema buvo „Lietuviški ženklai pasaulyje“. Šis leitmotyvas ir toliau išlieka svarbus kiekvienoje mugėje“, – sakė „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.

Stasys Eidrigevičius, Lina Ever, Vaiva Rykštaitė, Kristina Sabaliauskaitė, Antanas Šileika, Jolita Herlyn – tai vos keli skaitytojų itin pamėgti lietuvių autoriai, kuriuos tradiciškai bus galima sutikti ir šių metų Vilniaus knygų mugėje.

Vasario 21–24 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje jubiliejinėje Vilniaus knygų mugėje šiemet laukiama net 46 užsienio svečių. Lankytojų jie lauks ne tik renginiuose, susitikimuose, bet ir kūrybinėse dirbtuvėse. Knygų mėgėjų taip pat lauks ir Muzikos salė, Knygos kino salė, studija „Tu gali sukurti knygą“, Bibliotekų erdvė bei nauji renginių formatai. Per keturias dienas mugės dienas planuojama surengti per 500 renginių.