Jakob Owens/Unsplash nuotrauka

XFM radijo stoties ryto eteryje „Nauja diena“ svečiavosi ugniagesys gelbėtojas ultramaratonus bėgantis Aidas Ardzijauskas. Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį atletas sumanęs pažymėti ir neįtikėtinu bėgimu nuo Dakaro iki Vilniaus. 8000 kilometrų distanciją Aidas įveikė per vos 100 dienų. Startavęs Senegalo sostinėje ugniagesys bėgte įveikė Senegalą, Mauritaniją, Vakarų Sacharą, Maroką, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Austriją, Čekiją, Lenkiją pasiekdamas Lietuvą. Laidoje atletas dalinosi ne tik savo ilgų distancijų bėgimų nuotykiais ir ypatumais, tačiau palietė ir sveikos gyvensenos bei teisingo sporto principus.

Vaikystėje sulaužytos kojos

Ultramaratonininko A. Ardzijausko gyvenimas buvo paženklintas sunkumais dar vaikystėje. Laidoje Aidas prasitarė, kad draugystė su sportu prasidėjo po truputį atsistatant po patirtų abiejų kojų lūžių: „Viskas prasidėjo nuo vaikystės. Po vaikystės traumų bėgimas buvo vienas iš fizinio pasiruošimo būdų, kuris padėjo man atgauti jėgas ir sustiprėti. Nes vaikystėje buvo sulaužytos kojos iki kelių ir truputėlį nugara buvo pažeista. Pradžioje gulėjau lovoje, o paskui pradėjau judėti. Gydytojai sakė, kad ne viskas gerai sugijo ir norėjo laužyti, sakė bus daug problemų. Bet mama neleido. Vienas senas daktaras pasakė, kad tiesiog reikės judėti, reikės vaikščioti. Aš dar lovoje gulėdamas išsikėliau tikslą ne tik vaikščioti, bet iškarto bėgioti. Taip peržengiau vieną pakopą ir nuėjau toliau.“

Svajonė apibėgti aplink pasaulį

„Pastebėjęs, jog daugeliui dalykų tereikia didelio noro dar būdamas vaiku išsikėliau tikslą apibėgti aplink pasaulį. Jau būdamas brandaus amžiaus svajonės neatsisakiau.
Aš tiesiog darau žingsnius to link. Pirmiausia – tai yra psichologija. Skaičiai tėra skaičiai. Tačiau tikslas – pabandyti pakartoti, ką jau anksčiau darė žmonės – yra bėgę aplink tą patį žemės rutulį. Galbūt man geriau pavyktų. Tai va, toks noras“, – tiesioginiame XFM eteryje svajonėmis dalijosi laidos svečias.

Pirmiausia – tai yra psichologija. Skaičiai tėra skaičiai. Tačiau tikslas – pabandyti pakartoti, ką jau anksčiau darė žmonės – yra bėgę aplink tą patį žemės rutulį. Galbūt man geriau pavyktų. Tai va, toks noras“, – tiesioginiame XFM eteryje svajonėmis dalijosi laidos svečias.

Kaip pradėti bėgioti?

Bėgimui, kaip ir kiekvienam svarbiam dalykui, reikia gerai pasirengti. Ultramaratoninkas teigia, kad jo sėkmės paslaptis yra nuoseklus žvilgsnis ir analizė to, kam tu ruošiesi:

„Mano psichologija ir požiūris į bėgimą yra toks: kai tu sustiprini kūną iki tokio lygio, kad gali bėgti, tada ir pradedi bėgti. Kol tu nesustiprini kūno, tu nebėgi. Todėl reikia sustiprinti kūną mankšta. Tada labai svarbi dalis yra mityba. Bėgimas yra tiktai trečias dalykas. Kai gerai maitiniesi, gerai pailsi, tada tu jauti savo kūną: gali atsipalaiduoti, esi pakankamai stiprus. Tuomet ir pradedi bėgti.“

Įspūdingo ilgio distancijas įveikiantis bėgikas Aidas Ardzijauskas tvirtina, kad visuose procesuose svarbus nuoseklumas, kantrybė ir požiūris:

„Jeigu tu pradedi bėgti, o paskui galvoji, kaip atsipalaiduoti arba nusiraminti po bėgimo – tai tu jau kažką esi praleidęs.“

Arek Adeoye/Unsplash nuortauka

Prioritetai nulemia pasirinkimą

Laidos metu klausytojai svečiui uždavinėjo įvarius klausimų: „kaip numesti svorį?“, „nuo ko teisingai pradėti?“, „kokie pagrindiniai to principai?“ ir t. t. Atletas gražiai apibendrindamas klausytojams priminė, kad visko esmė yra mūsų prioritetai:
„Jeigu tai dėl antsvorio, viskas priklauso nuo mitybos. O tada – reikia susitvarkyti dienotvarkę, susidėlioti prioritetus. Ir jeigu prioritetas ne nubėgti, ne rezultatas, o būti sveikam, tada atsiranda laiko, nes tu nori būti sveikas. Tuomet tiesiog reikia kiekvieną dieną skirti po 40 min. mankštai.“

Svarbiausia – judėjimas

Sportą ir įvairių maratonų bėgimą jau galime vadinti tavo mada. Ugniagesys gelbėtojas, ultramaratonininkas Aidas radijo eteryje paskatino visus tiesiog judėti ir neįsikibti į bėgiojimą kaip į vienintelę judėjimo formą:

„Daug kas bėgioja po 7 min. Tai tiesiog laiko praleidimas, aktyvus gyvenimo būdas. Tie patys šokiai gali bėgimą labai gražiai pakeisti, o dar ir buvimas poroje su žmogumi. Arba eiti kartu tiesiog pasivaikščioti. Mes kažkaip užsicikliname: bėgimas, bėgimas. Iš principo, reikia tiesiog judėti, nes judant į sąnarį priteka kraujo. Su krauju pasiekia ir visos naudingos medžiagos. O jeigu sąnarys nejuda, aplink raumenys atrofuojasi. Labai paprastas pavyzdys: kai mėnesį laiko ligoninėje pagulėjęs išeini, atrodo, kojos velkasi.“

Laidos pašnekovas atkreipė dėmesį, kad, norint turėti sveikus sąnarius, neužtenka bėgioti, būtina praktikuoti tempimo pratimus:

„Bėgimo metu raumenys traukiasi. Ir jei tu, sakykim, neteisingai statai kojas daugiau ant kulno, daugiau ant pirštų. Blauzdai apkrova – didelė. Ir išeina taip, kad tu nualini tuos visus raumenis. O raumuo traukdamasis traukia aplink esančius raumenis, o šie – aplink esančius sąnarius. Viena raumens pradžia prie vieno kaulo priaugusi, kita – prie kito, o per vidurį yra sąnarys. Tas raumuo traukiasi, spaudžia sąnarį. Taip atsiranda problemų, būtent sąnariuose. Bet jeigu tu darai tempimo pratimus – tu mankštiniesi. Galima plaukioti baseine. Gali atvirame vandeny plaukti. Šokt gali. Bet viskam reikia laiko. Ir Lietuvoje yra keli žmonės, kuriems per 70 metų, ir jie bėgioja. Tiesiog jie tą daro nuolat, bet jie nepamiršta ir mankštos. Mankštinasi, nes po kiekvieno krūvio reikia prasitempti.“
Atletui svarbu ne tik garsinti Lietuvą

Aidas Ardzijauskas pasakoja, kad jam ne tik svarbu garsinti Lietuvą, bet taip pat prisidėti prie medicinos tyrimų. Savo bėgimu ultramaratonininkas prisideda prie tolesnių medicininių tyrimų, kurie padeda gydytojams atrasti naujų aspektų gydant žmones po įvairių traumų. Jeigu norite palaikyti ultramaratonininko Aido Ardzijausko veiklą arba sužinoti daugiau apie tolesnius atleto projektus kviečiame apsilankyti jo internetinėje svetainėje www.aidasardzijauskas.com

Parengė Deividas Koncius ir Ignė Lembutytė