unsplash.com nuotrauka

Mokslininkai iš Londono universiteto koledžo (toliau – UCL) Longitudinių tyrimų centro tyrė daugiau nei 6 tūkst. Jungtinėje Karalystėje apie 2000 metus gimusių vaikų. Jie analizavo tų pačių vaikų psichinės sveikatos būklės ataskaitas, kai vaikams buvo 3, 5, 7, 11 ir 14 metų. Tyrėjai atsižvelgė į vaikų emocinius sunkumus (pavyzdžiui, blogą nuotaiką ir nerimą) ir elgesio problemas (pavyzdžiui, nepaklusnumą). Tyrimo metu lyginta informacija apie vaikus, kurie patyrė šeimos iširimą ir kurių tėvai tebėra kartu.

Penktadalis tirtų vaikų, būdami 3–14 metų, patyrė tėvų skyrybas. Vaikai, kurių tėvai išsiskyrė jų vėlyvoje vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje (esant 7–14 metų) vidutiniškai 16 proc. dažniau pasižymėjo padidėjusiomis emocinėmis problemomis ir 8 proc. trumpuoju laikotarpiu turėjo elgesio problemų.

Vaikai, kurių tėvai išsiskyrė anksčiau – jiems esant 3–7 metų – lyginant su abiem tėvais gyvenančiais vaikais, nebuvo labiau linkę patirti psichinės sveikatos problemų nei trumpuoju laikotarpiu nei vėliau.

Tarp vyresnių vaikų emocinės problemos pasireiškė tiek tarp berniukų, tiek tarp mergaičių, tačiau sustiprėjusios elgesio problemos pastebėtos tik tarp berniukų. Mokslininkai taip pat priėjo išvados, kad vaikai iš labiau privilegijuotų šeimų patyrė tokią pačią psichinės sveikatos problemų riziką kaip ir mažiau palankiomis sąlygomis gyvenantys jų bendraamžiai.

Manoma, kad šis tyrimas yra pirmasis Jungtinėje Karalystėje, analizuojantis ryšį tarp šeimos išsiskyrimo laiko ir vaikų psichinės sveikatos. Taip pat jis kur kas atidžiau nei ankstesni tyrimai atskiria tėvų skyrybų vaidmenį nuo kitų veiksnių, kurie gali sukelti vaikų emocines ar elgesio problemas. Naudodami sudėtingus statistinius metodus mokslininkai sugebėjo atsižvelgti ne tik į tokias charakteristikas kaip šeimos socialinė aplinka ar mamos ir vaikų psichinė sveikata iki skyrybų, bet ir tokias sudėtingai įvertinamas patirtis kaip konfliktų namuose lygis.

Tyrimo bendraautorė profesorė Emla Fitzsimons teigė: „Pašlijusi paauglių psichinė sveikata kelia susirūpinimą šalies mastu, todėl yra skubu išsiaiškinti to priežastis. Neabejotinai yra daug veiksnių, ir mūsų tyrimas dėmesį sutelkė į šeimos skyrybas. Priėjome išvados, kad vėlyvoje vaikystėje nutikęs šeimos skilimas kenkia paauglių psichinei sveikatai. Viena iš to priežasčių gali būti tai, kad šiame amžiuje vaikai yra jautresni santykių dinamikai. Šeimos skyrybos šiame vaikystės etape taip pat gali labiau trikdyti mokymąsi ir tarpusavio santykius.“

Mokslininkai taip pat tyrė išsiskyrimo pasekmes motinų psichinei sveikatai. Jungtinėje Karalystėje 90 proc. vienišų tėvų yra moterys ir daugelis vaikų po tėvų skyrybų gyvena su mamomis.

Motinos, kurios su vyrais išsiskyrė, kai vaikai buvo vyresni, turėjo daugiau psichinės sveikatos problemų nei santykiuose esančios motinos. Tuo tarpu tarp motinų, kurios su partneriais išsiskyrė, kai vaikai buvo jaunesni, nebuvo linkusios į tokius ženklius psichinės sveikatos pablogėjimus. Iš tiesų, šiokios tokios teigiamos pasekmės jų psichinei sveikatai buvo pastebėtos vėliau, kai jų vaikai pasiekė ankstyvą paauglystę.

Kita tyrimo bendraautorė dr. Aase Villadsen teigė: „Tyrimas rodo, kad motinos psichinė sveikata gali būti svarbus tikslas rengiant politikos gaires dėl neigiamų skyrybų pasekmių vaikų psichinei sveikatai sumažinimo.“

Tyrimo autoriai pripažįsta, kad tyrimo išvados gali būti iškreiptos, kadangi netirti jaunesni nei 3 metų vaikai. Kitas veiksnys gali būti tai, kad vyresni vaikai dar iki skyrybų galėjo patirti su paauglyste susijusią, sustiprėjusių emocijų turbulenciją.

Parengta pagal ucl.ac.uk ir dailymail.co.uk

Laisvos visuomenės insitutas